Vieną vakarą Londone susitiko mergina ir vaikinas, fotografė ir muzikantas. Merginos vardas buvo Linda EASTMAN (1941–1998), vaikino – Paulas McCARTNEY (75). Ir taip prasidėjo švelniausias XX amžiaus meilės romanas.
Romanas, kuris truko trisdešimt metų, kol porą, vadintą ištikimiausia ir laimingiausia muzikos pasaulyje, išskyrė mirtis. O juk iš esmės jis net neturėjo susiklostyti: išsiskyrusi amerikietė profesionali fotografė atvažiavo į Londoną iš Niujorko vedama profesinio intereso – nufotografuoti „The Beatles“. Na, ir šiek tiek asmeninio – sužavėti Johną Lennoną, tuo metu besiblaškiusį tarp pirmosios žmonos Cynthios ir Yoko Ono. Hipių laikais jausmų daugiakampis visai nebuvo kliūtis. Laisva meilė, dar nesuvaržyta AIDS grėsmės, diktavo savo taisykles. Žodžiu, tą 1967-ųjų gegužės15-osios vakarą į „Bag O’Nails“ klubą Linda atėjo ne dėl Paulo, be kita ko, tuomet susižadėjusio su aktore Jane Asher. Tačiau ryšys tarp jų užsimezgė akimirksniu!
Po kelių dienų jie darkart susitiko per „Sgt. Pepper’s Lonely Hearts Club Band“ albumo pristatymą. Bet niekas nežadėjo, kad keli trumpi susitikimai taps didelės meilės istorijos pradžia ir kad jiems reikės įveikti nemažai kliūčių norint būti kartu („The Beatles“ fanai ir ypač fanės piktinosi, kad amerikietė pasiglemžė paskutinį „laisvą“ muzikantą, ir kaltino Lindą, kaip ir Yoko, dėl grupės iširimo). O paskutinės – vėžio – taip ir nepavyks nugalėti. Bet tie trys dešimtmečiai, buvę tokie gražūs, kad istorijos niekam nekyla ranka perrašyti, teikia vilties: nors ir kaip ką dėliotum logiškai, meilė tiesiog yra – ta pati, kuri visa pakelia, viskuo tiki, viliasi ir visa ištveria. Ir kuri niekada nesibaigia.
Įsimylėti po metų
Kaip viename iš interviu yra sakęs Paulas, iki pažinties su Linda jie abu buvo ištvirkėliai. „Bet būtent tai ir buvo mūsų santuokos tvirtumo paslaptis: mes išmėginome daug ką ir spėjome išsišėlti. Atradę vienas kitą, jau buvome persisotinę nuotykių ir atsisakėme jų dėl meilės ir mūsų santykių.“
Kas dabar įvertins, tai buvo meilė iš pirmo ar iš antro žvilgsnio? Nes Paulas ir Linda vėl susitiko lygiai po metų Amerikoje: Lennonas ir McCartney atskrido į Niujorką pristatyti ką tik įkurtos savo įrašų kompanijos „Apple Records“, o Linda paprašė Paulą kelias valandas pabūti su jos dukra Heather (mergaitės tėvas – moters koledžo laikų meilė ir pirmasis sutuoktinis Melville’as See jaunesnysis; jie pragyveno kartu trejus metus, susilaukė dukters ir išsiskyrė dėl visai nesutapusio požiūrio į gyvenimą). Linda negalėjo nepastebėti, kaip per kelias valandas maža mergaitė ir garsus muzikantas susidraugavo. Ji net nufotografavo, kaip jiedu žaidžia.
Grįžęs į Londoną Paulas gavo siuntinį iš Niujorko – didžiulę fotografiją, kurioje buvo įamžinta jį apsikabinusi Heather. Muzikantas net susigraudino – seniai svajojo apie savo vaikus ir netrukus pakvietė Lindą ir Heather persikelti į Londoną. Jauna moteris sutiko – jos pačios mama žuvo lėktuvo katastrofoje, kai ji dar buvo maža, ir Linda neapkentė skrydžių.
Viešnios apsistojo Paulo namuose, 28-erių muzikantas ir toliau mielai žaidė su Heather, skaitė jai pasakas, piešė, dainavo lopšines. O 1969-ųjų kovo 12-ąją nusivedė prie altoriaus jos mamą. Ceremonija Marilebono merijoje buvo labai kukli, Paulas oficialiai įsidukrino Heather (šiandien ji – žinoma fotografė, keramikė, menininkė).
Kaip rašoma vienoje iš Paulo biografijų, jį, kaip ir bet kurį vyrą, pirmiausia sužavėjo Lindos išvaizda – puiki figūra, gražūs veido bruožai. Ir ne tik – labai patiko jos nepriklausomybės jausmas. Išties Linda nuo mažens buvo maištingo būdo. Nemėgo vakarėlių ir formalių renginių. Dievino gamtą – šis pomėgis irgi labai suartino fotografę ir muzikantą.
Arbata su serenadomis
Poros vestuvės vyko nelengvu McCartney metu – legendinis ketvertukas pradėjo skirstytis. Paulą ištiko depresija ir būtent žmonos parama, jos paprastas požiūris į gyvenimą ir kantrybė ištraukė jį iš krizės. Linda vertino Paulą kaip kompozitorių ir įtikino kurti muziką bei įrašyti – o tam iš pradžių reikėjo liautis gerti ir išlipti iš lovos. Beje, ji niekada nepyko, kad jis dirba per daug ir atrodo pavargęs, – Paulo žodžiais, kito tokio kantraus žmogaus jo gyvenime nebuvo.
1969 metų rugpjūtį Linda pagimdė jųdviejų pirmagimę Mary, o Paulas netrukus grįžo į didžiąją muziką. Pirmo jo solinio albumo „McCartney“ pirmoji daina taip ir vadinosi „The Lovely Linda“ („Mieloji Linda“), o plokštelės voką puošė nuotraukos iš šeimos albumo. Beveik nepastebimai šeima ir kūryba tapo viena. Paulas net į sceną nenorėjo kilti be žmonos: sukūręs naują grupę, prie klavišinių pasodino Lindą, kuri tuo metu išvis nemokėjo groti jokiu instrumentu. Bet ji pažadėjo dainuosianti su juo, nors niekada iki tol to nebuvo dariusi, ir skambinsianti pianinu, nors niekuomet prie jo nebuvo sėdėjusi. Beje, Linda sugalvojo pavadinti naująją grupę „Wings“. Ir ištesėjo abu pažadus.
Ji puikiai derino mūzos ir namų židinio kurstytojos pareigas. Pagimdė dar du vaikus – 1971 metais gimė būsimoji dizainerė Stella, taip pavadinta Lindos prosenelių garbei, 1977-aisiais – Jamesas. Pora nusipirko fermą su 80 hektarų žemės Sasekso grafystėje, ten augino avis bei žirgus ir rasdavo prieglobstį nuo pernelyg atkaklių gerbėjų. Linda išleido vegetariškų receptų knygą. Moteris visada buvo gyvūnų teisių aktyvistė ir, žinoma, vegetarė. „Jei skerdyklų sienos būtų iš stiklo, visi būtų vegetarai“, – yra sakiusi Linda McCartney, tokias pažiūras perėmė ir Paulas. Knyga tapo bestseleriu Didžiojoje Britanijoje.
Linda auklėjo vaikus ir rūpinosi vyru, o Paulas dainavo jai serenadas. Dovanodavo gėlių be priežasties, rytais ruošdavo arbatą, o viename iš interviu gyrėsi tapęs jos vairuotoju. Štai tokia įsimylėjusio riterio ir jo puikiosios damos idilė. Vakarais, kai dingdavo elektra (o tai nutikdavo gana dažnai), Linda gamindavo maistą lauke tiesiog ant atviros ugnies, o Paulas jai skambindavo gitara. Paprastas kaimo gyvenimas, kuris patiko abiem.
1997 metais karalienė Elizabeth II įšventino McCartney į riterius ir suteikė sero titulą. 55-erių muzikantas buvo sužavėtas kaip paauglys – girdi, dabar jis galėsiąs paversti savo panelę, kaip galantiškai vadino žmoną, ledi. „Kokia aš ledi? Kaip ir anksčiau, aš – tiesiog Linda, o jis – tiesiog Paulas“, – tokia buvo Lindos McCartney reakcija.
Visada ieškoti Lindos
Paulas parašė žmonai jausmingas dainas „Maybe I’m Amazed“, „My Love“, „No More Lonely Nights“, „Calico Skies“, „Somedays“... Galima sakyti, kad šou verslo pasaulyje, kur taisykles neretai diktuoja turtas ir šlovė, niekada nebuvo labiau įsimylėjusių vyro ir moters. Nors turbūt neįmanoma būti bitlu be „tarakonų“ galvoje... Pati Linda neslėpė, kad Paulas gali būti nepakenčiamas, valdingas ir kontroliuojantis. Bet net po kelių dešimtmečių drauge jis niekada nepamiršdavo grįždamas iš studijos užeiti į gėlių parduotuvę.
„Aš žinau, kad kitais metais bus mūsų santuokos 30-metis. Tačiau kartais atrodo, kad tai buvo tik vakar. Mes vis dar mėgstame klaidžioti po laukus laikydamiesi už rankų“, – yra sakiusi ji artėjant jųdviejų vestuvių sukakčiai. Tada nė vienas nežinojo, kad trisdešimtmečio jiems nelemta švęsti...
Taip, 1995 metais Lindai buvo diagnozuotas krūties vėžys, atlikta operacija, paskirtas chemoterapijos kursas. Atrodė, kad ligą pavyko nugalėti. Deja, paaiškėjo, jog metastazės atakavo kepenis. Paului teko priimti sunkų sprendimą – pasitaręs su gydytoju, nusprendė nepranešti galutinės diagnozės. „Nemanau, kad ji būtų norėjusi žinoti. Buvo stipri ir kupina lūkesčių, taip pozityviai nusiteikusi, kad man atrodė, jog pasakyti tiesą nebūtų buvę gerai“, – sakė muzikantas interviu minint Lindos mirties dešimtmetį.
Kas, jei ne vyras, praleidęs šalia jos tiek laiko, galėjo žinoti, ko reikia šiai moteriai... Ir iki paskutinės minutės ji gyveno, kaip tik galėjo, – alsuodama visa krūtine. Dieną iki mirties su Paulu dar jodinėjo žirgais – Linda tai labai mėgo ir yra sakiusi, kad jei galėtų, visada keliautų arkliais.
Linda McCartney paliko šį pasaulį 1998 metų balandžio 17-ąją Tusone, šeimos rančoje, be abejonės, apsupta šeimos. Ten ir buvo kremuota, o pelenai išbarstyti Sasekse, kur jiedu su Paulu buvo tokie laimingi. Visą savo turtą, įskaitant honorarus už knygas, muzikos įrašus ir fotografijų autorių teises, ji paliko vyrui. Vyrui, kuris per laidotuves guodėsi netekęs savo mylimosios ir atvirame laiške, paskelbtame po jos mirties, rašė, kad Linda buvo ir visada bus jo gyvenimo meilė. O vėliau sakė, kad net bendraudamas su kitomis moterimis vis dar ieško jos.
