Viena iš nacionalinės „Eurovizijos“ lyderių laikoma Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė iki finalinio pasirodymo likus vos porai dienų sako, kad savo dainoje „When we‘re old“ nieko keisti neplanuoja. Beje, nors kūrinį kai kurie Ievos gerbėjai ją skatino dainuoti lietuviškai, bet tašką, jei ir kilo maža abejonė, čia padėjo Ievos močiutė.
Ieva, kaip jautiesi likus vos kelioms dienoms iki finalo?
Labai gerai. Atrodo, kad visai nebeliko laiko. Repetuoju, ieškau tam tikrų akcentų pasirodymui. Išties intensyvus metas, bet malonus. Kalbamės su pasirodymo režisiere ir darome viską, kad žiūrovas per sekmadienį vyksiantį finalą liktų laimingas.
Pastebiu tokią tendenciją, kad atlikėjai, likus vos savaitei iki pasirodymo, suskubo keisti savo dainų versijas, ieškoti naujovių. Ar tavo pasirodyme kažkas keisis?
Ne. Mano daina man graži, be galo patinka, todėl nieko nekeisiu. Ši versija man atrodo tobula. Nuo pat pradžių iki finalo ėjome beveik nieko nekeisdami. Atsižvelgiu ir į žiūrovus, kurie manęs prašo viską palikti taip pat. Ir man pačiai atrodo, kad jokių pokyčių nereikia.
Praėjusią savaitę, skaičiuojant žiūrovų balsus tapai lydere. Balsavo tūkstančiai žmonių. Ką jiems galėtum pasakyti atsidėkodama už tokį palaikymą?
Tai įkvepia. Per visą savo gyvenimą nesu gavusi tiek laiškų. Net darausi „printscreenus“, kad galėčiau vėliau viską perskaityti, prisiminti. Žmonės mane skatina tobulėti. Kai kurie jų tikina, anksčiau net nežiūrėję „Eurovizijos“, tačiau išgirdę mano dainos lietuvišką versiją, jie įsijungė šio projekto transliaciją. Tai ne tik pagyros, man tai miela. Daugelis žmonių pasakoja savo meilės istorijas. Jiems daina – tarsi kelrodė žvaigždė, padedanti suvokti jausmų stiprumą. Sulaukiu ir žinučių, kur rašoma, jog drauge apsikabinę prieš televizoriaus ekraną mylimieji susigraudina, tos emocijos juos suartina.
Lietuvių tauta gan patriotiška. Žmonės neragina dainuoti gimtąja kalba? Salvadorui Sobraliui tai atnešė pergalę...
Taip, tačiau mano močiutė paskambinusi sako: „Ievut, tu labai gražiai dainuoji, bet geriau šį kūrinį atlik anglų kalba. Tavo perduodama žinutė yra tokia graži, kad ją suprasti turėtų visas pasaulis.“ Beje, mano močiutė pati nemoka angliškai, ji tiesiog tiki kūriniu, kurį ne tik jai, bet ir visiems pristačiau ir gimtąja kalba.
Anksčiau esi buvusi Portugalijoje?
Ne, niekada. Labai keista, tačiau dar būdama visai mažutė aš sakiau, kad jei nuvyksiu į „Euroviziją“ – tai bus Portugalija. Vaikystėje mano mėgstamiausi serialai buvo argentiniečių. O man, tada mergaitei, kažkaip ši šalis buvo panaši į Portugaliją.
Praėjusio pasirodymo metu susigraudinai. Nebijai, kad atsidūrusi didžiojoje scenoje nesugebėsi valdyti emocijų?
Taip nenutiks. Mano gerbėjai net ragina nebijoti tų emocijų. Beje, jei kažkam atrodo, kad apsiašaročiau nuo pirmųjų eilučių – to tikrai nebūtų. Su mano emocijomis viskas gerai. Priešingai, kai leidi joms plaukti, tavo pasirodymas atrodo nuoširdus, toks, koks jis ir yra. Atlikėjas vyksta į „Euroviziją“ labai gerai pasiruošęs. Aš tam ruošiuosi jau keturis metus.
Turi savo mėgiamiausią visų laikų „Eurovizijos“ pirmą vietą?
Hm... Tai yra vokietė Lena su savo daina „Satellite“. Kažkaip įsiminė šis pasirodymas. Tai buvo taip nuoširdu, tikra. Ta mergina žengė į sceną ir absoliučiai mane papirko. Juodas kryželis ant kaklo, juoda suknytė ir viskas. Savo paprastumu ji nustebino ne vieną. Tas pats nutiko su Salvadoru Sobraliu. Jis sužavėjo pasaulį savo kūno kalba ir emocija. Visi mes gyvename bėgančiame pasaulyje, kur ieškome tikrumo. Būtent tokie pasirodymai ir paliečia žmogų.