Jo vynuogynas prasidėjo nuo trijų vynuogių krūmelių. Sodino juos vaikams, kad šie rudenį turėtų saldžių uogų. Kai jų užaugo tiek, kad užtekdavo ir sau, ir kaimynams, kėdainietis Ernestas Aušvicas nusprendė pasigaminti vynuogių vyno. Prieš dvejus metus išdrįso jį parodyti viešai – nuo tada vynininko mėgėjo sukurtas baltasis laimi Lietuvos vyno čempionatus.
Daug metų pagal senas Kėdainių apylinkių tradicijas agurkus ir pomidorus auginantis Ernestas Aušvicas sako nė nepajutęs, kaip vynuogės pasigrobė visas jo mintis. Labai panašu, kad ne tik mintis, bet ir žemes. Laukelyje, kurį anksčiau nuomojo kaimynui ūkininkui, jis iš pradžių sodino bulves, dabar gi čia auga 400 vynuogių kelmelių anksčiau pasodintų, dar 150 šio pavasario kelmelių, už jų duobės paruoštos dar šimtui, o vėliau čia sužaliuos dar kelios eilės. „Planuoju turėti tūkstantį krūmų“, – dėsto savo planus ir pasakoja, kad vynuogių auginimu jį užkrėtė... televizija.
„Su žmona žiūrėjome vieną laidą, kurioje rodė, kaip auginamos saldžios, besėklės vynuogės. Pagalvojome, kodėl tokių nepasodinus vaikams. Pradėjau domėtis, radau vieną vynuogių augintojų forumą, kitą, prisijungiau, daug sužinojau. Nepajutau, kaip įsitraukiau, tikri burtai, taip įdomu, – pasakoja, rodydamas savo vidury lygumų įkurdintą vynuogyną. – Vynuoges susodinau 2012 metais, mokytis neturėjau iš ko, eksperimentavau, kaip išmanydamas, mėginau praktikoje pritaikyti viską, ką buvau skaitęs, ką iš kitų vynuogių augintojų sužinojau. Pasodinau trisdešimt vynmedžių – dvidešimt vieną krūmelį „Solario“, keletą „Regent“, „Rondo“ ir „Bolero“. Maniau, pamėginsiu. Ir, štai, jau pradedame aštuntąjį sezoną“.
Vynuogių augintojai profesionalai pasakytų, kad Ernesto vynuogynas auga ne pagal taisykles. Vynuogių krūmeliai paprastai mėgsta saulėtas įkalnes, taip jos prisigaudo daugiau saulės, uogos greičiau prinoksta, saldesnės. Čia – lyguma, iš visų pusių gairinama vėjų. Tačiau vynuogyno šeimininkas sako, kad natūralios sąlygos, kuriose auga vynuogės, kartais duoda netikėtą rezultatą. „Kiekvienas turime savo vynuogių auginimo filosofiją“, šypsosi.
Laisvai angliškai kalbantis ir skaitantis Ernestas pasakoja, kad kalba jam labai padeda ieškant informacijos apie vynuogių auginimą ir vyno gamybą. Praėjusiais metais jis baigė nuotolines vynuogių auginimo ir vyno gaminimo studijas Prancūzijoje. „Gal ir ne viskas, ką sužinojau, tinka mūsų sąlygoms, bet buvo labai įdomu sužinoti apie patį augalą, apie tai, kaip jis formuojasi, kaip auga, kokia yra vynmedžio filosofija“, – pasakoja vaikščiodamas tarp savo vynuogių.
Kiekvieną pavasarį, jas nudengęs, Ernestas atidžiai apžiūri, kaip vynuogės peržiemojo, aiškinasi, kuris būdas saugoti krūmelius nuo šalčio, yra pats geriausias. Savo hobį pavertęs tikra aistra, jis neabejoja, kad vyno skonio savybės pradeda formuotis dar rudenį, kai vynuogės genėjamos.
Ernestas prisimena pirmuosius bandymus iš nuosavų vynuogių pagaminti vyną. Sako, tuomet nė gerai nežinojęs, koks jis turėtų būti, kokiu skoniu pasižymėti. „Lietuviai forumuose dažnai klausia – koks yra vyno receptas? Juokauju, kad su receptu galima nusipirkti tik vaistus. Vynas gaminamas pagal griežtas technologijas. Jei jų griežtai laikaisi, pavyks.
2017 metais kėdainiečio pagamintas baltasis vynas buvo pripažintas geriausiu Lietuvos vyno čempionate. „Niekada nebijojau suklysti, – sako Ernestas. – Nedrąsa stabdo procesą, tik darydami klaidas, mes augame ir tobulėjame. Nesilygiuoju į kitus, nesidairau, noriu pagaminti unikalų vyną. Tai – labai kūrybingas, įkvepiantis, įtraukiantis, nuolat naujų žinių reikalaujantis darbas. Mokausi ir mokausi, Lietuva – ne Prancūzija, pas kolegą pakalbėti apie vynuogynus ir vyną nenuvažiuosi. Būti priekyje nėra paprasta, bet labai įdomu, juk atsiveria nepaprastos galimybės daugiau pasiekti, sužinoti naujų dalykų. Vynmedžiui reikia trijų metų, kad jis pradėtų vesti vaisius, kiekvienais metais kartu su savo vynuogių krūmais į viršų stiebiuosi ir aš pats“.