„Lietuvos tūkstantmečio vaikai“: nuo televizijos projekto iki enciklopedijos „1000 klausimų ir atsakymų“

Robertas Petrauskas (viduryje) /Ivetos Baltrušaitytės nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-02-19 16:14
Tikriausiai Lietuvoje sunkiai rastume žmogų, kuris nežinotų projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Daugiau kaip dešimtmetį gyvuojantis projektas pasiekė neregėtas populiarumo aukštumas. Greta televizijos projekto dienos šviesą ką tik išvydo enciklopedija „1000 klausimų ir atsakymų“ bei kortelių žaidimas „IQ ringas“. Apie projektą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ir jo plėtrą kalbamės su prodiusere Dalia Ramančauskaite ir laidos vedėju Robertu Petrausku.

Kaip prasidėjo jūsų kelias projekte „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“?

Robertas: Prisimenu, kad man paskambino prodiuseris Laurynas Šeškus ir pasakė, kad reikia susitikti, nes jis turi televizinį projektą. Mano reakcija iš karto buvo neigiama. Tuo metu buvau pasitraukęs iš televizijos ir labai gerai jaučiausi be jos. Neturiu didelės traukos būti ekrane. Kai sužinojau, kad esu kviečiamas į projektą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, mano nuomonė pasikeitė. Tuo metu organizavau „Protų kovas“, man visuomet patiko žaisti su vaikais. Vaikai yra tikri, jie neturi kompleksų ir yra nesugadinti žmonių sugalvotų taisyklių, kurios anksčiau ar vėliau priverčia mus suvienodėti. Todėl su pasiūlymu sutikau. Iš pradžių buvo nelengva, bet su laiku įsibėgėjau ir šis projektas man tapo labai svarbus.

Kas jums paliko didžiausią įspūdį būnant laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vedėju?

Robertas: „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ yra išskirtinis televizijos projektas, kadangi pagrindiniai jo dalyviai yra vaikai. Jie yra tikri, jie elgiasi natūraliai, nesuvaidintai. Vaikų emocijos tikros, tikri jų norai. Jie neturi to „ką pagalvos žmonės“ faktoriaus, dėl to elgiasi kur kas laisviau nei suaugusieji. Aš galvoju, kad nesvarbu, kas būtų šios laidos vedėjas, svarbiausia, kad jis netrukdytų tiems vaikams būti savimi. Jų nereikia spausti į rėmus, reikia tiesiog leisti tai upei tekėti ir užtikrinti, kad jie jaustųsi saugiai. Kad pamatytų, jog nieko toje televizijoje blogo nutikti negali, kad viskas yra gerai. Yra daugybė laidų, kuriose viskas yra kur kas labiau schematizuota, surežisuota. Reikia spaudyti įtampos mygtukus, reikia stiprinti ar net dirbtinai pakurti emocijas, kad televizijoje susidarytų šou vaizdas, kad viskas būtų taip, kaip turi būti televizijos laidoje pagal kažkokius rašytus ar nerašytus kanonus. „Tūkstantmečio vaikuose“ viskas yra paprasčiau. Nors mes laidą įrašinėjame iš anksto, iš esmės joje stabdymo, montavimo yra labai mažai, nes viskas prasideda ir baigiasi ta pačia nata. Tai yra svarbiausias dalykas.

Kaip manote, kuo svarbus šis projektas?

Robertas: Aš visada sakau ir sakysiu, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama talentingiems vaikams. Kur kas daugiau dėmesio yra skiriama vaikams, kuriems kažko trūksta, kurie kažko neturi, kurių socialinė aplinka yra prastesnė ar tiems, kuriems tiesiog sunkiau sekasi, kurie šeimoje turi kažkokių netekčių, – tokiems vaikams pagalbos yra labai daug. O tiems vaikams, kuriems yra daug duota, kurie turi visas galimybes, yra mažiau erdvių pasireikšti. Todėl aš galvoju, kad tokių projektų, kurie yra skirti talentingiems vaikams, reikia kaip įmanoma daugiau, nes jie natūraliai skatina vaikus tobulėti. Jie skatina būti smalsiems, domėtis ir išmokti dalykų, kurių šiaip galbūt jie neišmoktų. Tai yra projektas, kuris leidžia jiems atsiskleisti, parodyti savo išskirtinumus. Projekto dalyvių bendraklasiai, draugai žiūri per televizorių ir galvoja: „Oho, koks fainas šitas vyrukas arba šita mergina, aš irgi taip norėčiau.“ Ir tas, kuris pagalvoja, kad norėtų, irgi pasistengia ir tai įgyvendina. Man atrodo, kad tai yra labai svarbus dalykas.

Visi tyli, bet tai, kad bendras lygis mokyklose visada mažėja, kad universitetai turi visada žeminti kartelę, kad studentai sugebėtų įstoti, yra kaip uždelsto veikimo bomba. Ir tai nėra į naudą. Iš tikrųjų, juk mes norėtume, kad mūsų vaikai būtų labiau išsilavinę, platesnio akiračio. Aš galvoju, kad tokie projektai, kurie nėra mokyklinės programos dalis, yra vienas iš būdų keisti nusistovėjusią tvarką, kuri yra pritaikyta vidutinybėms. Visi egzaminai yra matuojami pagal kažkokį vidurkį, kurio pakanka, kad galėtum žengti tolyn. „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ yra projektas, skirtas ne vidutiniams vaikams. Ir kuo daugiau tokių projektų būtų, tuo geriau Lietuvai ir tiems vaikams. Jeigu tokių projektų nėra, tai kam tiems vaikams stengtis ir kažką daryti, jeigu jie gali nesistengdami pasiekti vidutinioko lygį. Galbūt „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nėra vienintelis toks projektas, bet jis yra matomas, jis yra svarbus vaikams, jis yra reikalingas.

Robertas Petrauskas / LRT nuotr.
Robertas Petrauskas / LRT nuotr.

Kaip manote, kas lemia šio projekto sėkmę ir tęstinumą?

Robertas: Klausimai žmonėms visada įdomu, jie nepraranda noro juos spręsti, panašiai kaip nepraranda noro spręsti kryžiažodžius, pildyti sudoku. Manau, kad pastaruoju metu viktorinos Lietuvoje išgyvena renesansą. Vienu metu jos buvo visai pradingusios, o dabar jų yra ganėtinai daug. „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ tapo tokia laida, kad net sunku įsivaizduoti, jog jos galėtų nebūti. Tokiu atveju vietoj šio projekto turėtų būti kažkas kito, bet vis tiek skirta tai pačiai auditorijai. Mes visada norime tobulėti, sužinoti kažką naujo, pritaikyti savo žinias. Kadangi vaikai nori, kadangi jie yra tikri, viskas pačiame projekte būna labai tikra. O tai, kas tikra, yra lengva žiūrėti.

Aš žinau labai daug suaugusiųjų, kurie kiekvieną sekmadienį žiūri „Lietuvos tūkstantmečio vaikus“. Manau, kad prie projekto sėkmės prisideda idealus šios laidos eterio laikas. Man atrodo, kad reitingai ženkliai pagerėjo ir netgi išaugo iki rekordinių aukštumų, kai ši laida buvo pradėta rodyti sekmadienio rytais. Kai laida rodoma tokiu metu, nereikia jokių pastangų norint ją pamatyti. Reikia sugebėti jos nepamatyti, juo labiau kad kiti kanalai tuo metu rodo neypatingą programą, dėl to, kad toks laikas televizijoje nėra laikomas svarbiu laiku.

Be to, „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ yra projektas, kurį galima ne tik žiūrėti, bet ir kartu pačiam žaisti. Visa tai susideda į tokį projektą, kuris turi būti. Nesvarbu, kas bus vedėjas, bet visada bus vaikų, kurie norės tokiame projekte žaisti. O kol jie norės žaisti, bus žmonių, kurie žiūrės tą projektą. Manau, kad „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ gyvuos dar daug metų.

Kuo reikšmingas projektas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“?

Dalia: „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ – jau daugiau nei dešimt metų vykstantis nacionalinis projektas, skirtas paskatinti gabius šalies vaikus, sudominti mokslu, padrąsinti siekti. Viena esminių projekto idėjų buvo ir yra išskirti žinių siekiančio vaiko lyderystę jo bendruomenėje. Padrąsinti jį, suburti aplink jį klasę, mokytojus, mokyklos bendruomenę, paskatinti ir kitus domėtis mokslu bei žiniomis. Paskatinti nacionalinį išdidumo jausmą ir norą progresuoti visai visuomenei.

Kaip manote, kur slypi projekto sėkmės paslaptis?

Dalia: Projekto sėkmę lemia visų bendruomenės narių įsitraukimas. Šiame projekte visi yra drauge – žaisti atkeliavęs moksleivis, atlydėję plakatus ruošiantys jo klasės draugai, nuoširdžiai sergantys mokytojai ir išdidūs tėvai, mokyklų ir miestų bendruomenės, klausimus pateikiantys olimpiniai čempionai, aktoriai, mokslininkai, Prezidentai. Antra vertus, projektas sukonstruotas taip, kad tai būtų ir smagus sekmadienio ryto praleidimas visiems televizijos žiūrovams, kupinas azarto, naujų faktų, atradimo džiaugsmo, visiems, nuo jauniausių iki vyresnių.

Kaip kilo enciklopedijos „1000 klausimų ir atsakymų“ idėja?

Dalia: Ieškojome galimybės suteikti progą dalyvauti žaidime ir tiems, kurie nenori ar paprasčiausiai negali žaisti studijoje. Puikiai žinome, kad ir žmonės, kurie jau baigė mokyklą, kartais įsitraukia į azartišką kovą, todėl nusprendėme sukurti enciklopediją, kurią smagiausia skaityti visiems drauge.

Kuo ypatinga enciklopedija „1000 klausimų ir atsakymų“? Kuo ji skirsis nuo kitų enciklopedijų?

Dalia: Enciklopediją ruošėme padedami ne tik savo srities profesionalų, bet ir konsultuodamiesi su svarbiausiais jos ekspertais – vaikais. Kartu kūrėme sistemą, kuri į garso ar vaizdo klausimus nuves per mobiliuosius QR kodus, todėl enciklopedijos skaitytojas tampa lyg žaidėjas studijoje – jam klausimus taip pat užduoda žinomi žmonės bei savo srities profesionalai. Taip pat prie klausimo bus galima rasti ne tik atsakymą, bet ir papildomų įdomių faktų, kurie, tikimės, paskatins dar giliau pasidomėti, skaityti ir sužinoti vis daugiau.

Kam skirta ši enciklopedija?

Dalia: Nors pagrindinis jos skaitytojas – mokyklinio amžiaus vaikas, tačiau retas tėvelis ten neras naujos ir naudingos informacijos. Enciklopedija, kaip ir visas „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ projektas, skirta ne tik sužinoti, bet ir sudominti, įtraukti skaitytoją į tam tikrą žaidimą. Mums svarbu ne tik gilinti žinias, bet tai daryti žaidžiant ir su pasimėgavimu. Tai nėra įprastas vadovėlis, mūsų tikslas – kad enciklopedija taptų raktu į didelį norą pažinti ir žinojimo džiaugsmą.

Ką šioje enciklopedijoje ras skaitytojas?

Dalia: Enciklopedijoje bus galima rasti net tūkstantį klausimų, kuriuos paruošė savo srities ekspertai ar žinomi žmonės. Mes tikimės, kad enciklopedija taps ne tik būdu sužinoti, ne tik skatins norą mokytis, bet ir suburs ištisas šeimas dar vienai savaitgalio tradicijai – laikui drauge.

Pagal projektą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ sukurta ne tik enciklopedija, bet ir kortelių žaidimas „IQ ringas“. Papasakokite apie jį plačiau.

Dalia: Tai azartiškas, televizinę atmosferą atkartojantis kortelių žaidimas, kuris, tikime, sutrauks prie stalo visų kartų šeimos narius, artimuosius ir draugus. Čia bus galima pasirinkti klausimų sudėtingumą, todėl žaidime puikiai jausis ir mažieji, ir jų tėvai ar net seneliai.

Naujausi straipsniai