Į Donato Ulvydo filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ premjerą Nacionaliniame Kauno dramos teatre susirinkę kviestiniai svečiai tikisi, jog naujasis lietuviško kino kūrinys bent iš dalies užpildys juostų, nagrinėjančių rimtas temas, trūkumą.
„Lietuviškos komedijos jau yra tikrai aukšto lygio. Jos, sakyčiau, užėmė dalį televizijos nišos. Tie, kas nori pailsėti, vis dažniau renkasi mūsų šlies kūrėjų darbų peržiūras kino teatruose“, – sakė televizijos prodiuseris Gediminas Juodeika.
Jis yra labiau linkęs laiką leisti žiūrėdamas lengvesnio žanro filmus, tačiau nesibodi ir rimtesnių, susimąstyti verčiančių temų.
G.Juodeika tvirtina per pastaruosius penkerius metus matęs visus Lietuvoje sukurtus filmus. Jis tvirtina nepastebįs skirtumo tarp geriausių mūsų šalies autorių ir užsienio kūrėjų analogiškų darbų.
„Reikia įvertinti ir lietuviškų filmų biudžetus. O jie labai menki“, – neabejojo G.Juodeika.
Modelių agentūros „Modilinos“ vadovė Jolanta Sadauskienė patikino – kol kas lietuviškame kine jai vis dar trūksta jautrių, subtilių, aktualių temų bei požiūrių į jas įvairovių.
„Norėčiau ko nors jausmingo, gilaus“, – tvirtino pašnekovė.
Anot jos, ekrane vis dar matosi, kad daugelis Lietuvos aktorių ne jame gyvena, o vaidina. Tai, J.Sadauskienės nuomone, sumenkina pojūtį, kad tai, kas vaizduojama, vyksta iš tiesų.
Skulptorius Robertas Antinis į D.Ulvydo filmo premjerą atėjo vedamas smalsumo, nes realiai yra dalyvavęs įvykiuose, kurie filmo siužete aptariami.
„Norėjau pažiūrėti, koks kūrėjo požiūris į sovietų laikų įvykius Laisvės alėjoje. Neabejoju, jog jie bus atkurti kuo tikroviškiau“, – sakė R. Antinis.
Jis, kaip ir šokių trenerė Jūratė Norvaišienė, norėtų, kad kuo daugiau filmų būtų skirta Lietuvos istorijai.
„Pozityvo. Daugiau dėmesio mūsų tradicijoms. Paveldui. Kulinarijai. Filmuose būtų galima atskleisti tai, kuo esame kitokie. Tam galima pasitelkti ir humorą. Bet jis turėtų būti ne pašiepiantis, o sveikas, įkvepiantis“, – sakė J.Norvaišienė.
Lietuvos kino teatruose „Emilija iš Laisvės alėjos“ bus pradėta rodyti rytoj, vasario 16-ąją dieną.
Pirmą kartą mūsų šalies istorijoje filmo premjera vyko teatre – tam būtų sumontuota reikiama įranga. Nacionalinis Kauno dramos teatras D.Ulvydo darbo pristatymui pasirinktas, nes filme šis pastatas tapo itin svarbiu veiksmo objektu.
