Artimieji, bičiuliai ir kolegos penktadienį amžinojo poilsio išlydėjo Vaclovą Daunorą (1937–2020) – geriausiu Lietuvos bosu tituluojamas solistas buvo palaidotas Antakalnio Menininkų kalnelyje
Atsisveikinimas su garsiu Lietuvos operos solistu Vaclovu Daunoru vyko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Didžiojoje salėje – popiet urna buvo išnešta iš teatro.
Saulėta popietę velionis amžinojo poilsio atgulė rudens nuspalvintose Antakalnio kapinėse esančiame Menininkų kalnelyje.
Vaclovas Daunoras mirė pirmadienį, eidamas 84-uosius metus. Jis laikomas vienu ryškiausių artistų Lietuvos operos istorijoje.
Viena ryškiausių Lietuvos operos žvaigždžių
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Jono Sakalausko teigimu, V.Daunoro palikimą sunku įvertinti žodžiais, tai – vienas svarbiausių Lietuvos operos solistų. „Tai – visų laikų geriausias Lietuvos bosas“, – teigė J.Sakalauskas.
„Jis palikęs labai daug vaidmenų, įrašų, labai daug ir studentų išugdęs, nes buvo ir pedagogas“, – pridūrė jis.
Liūdesio netekus scenos bičiulio neslėpė ir garsus solistas Liudas Mikalauskas. „Amžiną atilsį Didžiajam Lietuvos Bosui – Vaclovui Daunorui. Tėvynės dainos amžinai skambės atmintyje Jūsų balsu“, – socialiniame tinkle rašė L.Mikalauskas.
V.Daunoras gimė 1937 metais Žagarėje, 1962 metais baigė Lietuvos konservatoriją, kelis dešimtmečius dėstė Lietuvos muzikos akademijoje, buvo Dainavimo katedros vedėjas, profesorius. Jo mokinės – operos solistės Jolanta Čiurilaitė, Sofija Jonaitytė.
Solistas laikomas vienu ryškiausių artistų Lietuvos operos istorijoje. 1960 m. jaunas solistas debiutavo operoje „Karmen“ Eskamiljo vaidmeniu. 1962 m. iškovojo trečią vietą M.Glinkos konkurse Maskvoje. 1966 m. tarptautiniame P.Čaikovskio konkurse Maskvoje pelnė ketvirtą vietą.
Dainavo su Luciano Pavarotti
V.Daunoras ilgus metus dirbo Lietuvos operos ir baleto teatre, Lietuvos filharmonijoje, Kauno muzikiniame teatre, o 1966-1968 metais stažavo „La Scala“ teatre Milane ir 1967 m. debiutavo jo scenoje kartu su garsiuoju Luciano Pavarotti: italas G.Verdi „Rigolete“ atliko Hercogo, o lietuvis – Monteronės partiją.
1971 m. tarptautiniame Tulūzos dainininkų konkurse Prancūzijoje V.Daunoras laimėjo Grand Prix. Šis konkursas priklauso aukščiausio meistriškumo konkursų kategorijai, tad jį laimėjusiems dainininkams vėliau nebeleidžiama varžytis kituose konkursuose.
Solistas gastroliavo Europoje, JAV, Kanadoje, Egipte.
Daugiau nei tris dešimtmečius V.Daunoras dainavo Lietuvos operos ir koncertinėse scenose. Vėliau tuo metu sukauptą artistinę ir vokalinę patirtį dainininkas vaizdingai išdėstė savo memuaruose, kuriuose atskleidė menininko ir totalitarinės sistemos konfliktą, dramatiškus ir kurioziškus savo biografijos puslapius.
Laisvalaikio valandas žymus operos solistas skirdavo tapybai ir žvejybai. 1988 buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V.Daunoras išvyko į JAV, gyveno ten 1994-2017 metais, privačiai mokė dainuoti.
1995 m., būdamas 58-erių, sugebėjo debiutuoti prestižiniame Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre ir jame dainavo net dešimtį sezonų. Su šiuo teatru gastroliavo Japonijoje. 2005 m. solistas baigė karjerą dėl jam diagnozuotos Parkinsono ligos.
2018 m. pasirodė muzikologės Jūratės Katinaitės parengta monografija apie V.Daunorą „Karalių kuria aplinka”. Pristatant šią knygą legendiniam solistui buvo suteiktas LNOBT emerito garbės vardas.
„Karaliui nereikia vaidinti karaliaus. Jam išėjus į sceną, iš aplinkos reakcijos ir elgesio publika turi suprasti, kad įėjo karalius. Karalių kuria aplinka, jam nereikia vaidinti savo didybės“, – teigė pats V.Daunoras.
Išgirdęs žinią apie jo mirtį, Lietuvos operos pasaulis akimirksniu suvokė: išėjo Karalius.
