Jei jūsų kas nors paprašytų apibūdinti šiuolaikinę gamybą, greičiausiai apibūdintumėte ją kaip masinę: didžiulių mašinų konvejeriai surinkimo linijos, dideli produkcijos kiekiai ir panašiai.
Tačiau jei tą patį klausimą užduotume žmonėms, dirbantiems gamybos pramonėje, išgirstume kiek kitokį atsakymą – masinė gamyba, kuri dominavo nuo pramoninės revoliucijos laikų nebėra vienintelis gamybos modelis, ją sparčiai keičia individualizuota gamyba.
Šiandieniniai vartotojai, daiktams supantiems juos buityje ar darbo aplinkoje, kelia daug didesnius reikalavimus nei prieš dešimtmetį. Norima, kad produktai būtų patogesni, funkcionalesni ar pritaikyti tam tikriems individualiems reikalavimams.
Pavyzdžiui, jau kuris laikas biuruose, kuriuose darbuotojai didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami, yra statomi ergonomiški stalai, kurių aukštis reguliuojasi pagal individualius poreikius – asmuo gali dirbti tiek stovėdamas, tiek sėdėdamas jam patogiame aukštyje, prisijungti savo krovimo laidą ir pakrauti telefoną ar planšetę, o tokie baldams dar ir pritaikomas individualus dizainas.
Nors individualizuota gamyba padeda rastis išskirtiniams produktams, tačiau neretai jų įgyvendinimas būna komplikuotas. Paprastai, tokių produktų projektavimo stadija yra labai ištęsta – užima laiko išsiaiškinti užsakovo poreikius ir gamybos galimybes, nauji gaminiai būna surinkinėjami ir projektuojami pirmą kartą, todėl galimos klaidos, o galų gale visa tai atsispindi galutinėje produkto kainoje – individualizuoti sprendimai, kaip rodo praktika yra kur kas brangesni.
Lietuvos mokslininkai – Mykolo Romerio universiteto jungtinė socialinių mokslų, matematikų ir inžinierių profesionalų komanda ėmėsi tirti šią problemą ir ruošiasi sukurti sistemą, padėsiančią baldų gamintojui-verslui sutrumpinti gaminio projektavimo stadiją iki 30 minučių ir iškart po jos įvardinti galutinę produkto kainą!
„Baldų individualizuotoje gamyboje, kuomet dizainas yra pagrindinė produkto vertė, norint nustatyti užsakymo kainą ir pagaminimo laiką reikia paruošti konstrukcinius brėžinius ir atlikti sąmatinius skaičiavimus, kurie gali užtrukti apie 4 darbo dienas ir sudaro net 30 proc. viso įmonės darbo laiko. Deja, net skiriant tiek laiko, klaidų dėl konstrukcinio elemento kompleksiškumo ir dizaino elementų inovatoriškumo pasitaiko iki 70 proc.“, – problematiką aiškina projekto vadovė mokslininkė Birutė Mikulskienė.
Profesorės teigimu, tokia situacija kelia įtampą tarp konstruktorių, inžinierių ir įvairaus lygio vadybininkų, o įmonė ima vengti kompleksinių ir inovacijų reikalaujančių užsakymų.
„Tokioms įmonėms reikalingas įrankis, kuris padėtų greitai ir objektyviai susisteminti duomenis – buvusią įmonės patirtį, darbuotojų patirtį, įvertintų medžiagiškumą, sudėtingumą, gaminio naujumą ir visus šiuos komponentus įvertintų per trumpiausią įmanomą laiką, taip taupant ne tik pačio gamintojo laiką ir pinigus, bet ir sumažinant galutinę produkto kainą vartotojui“, – prof. B. Mikulskienė.
Todėl mokslininkai siekia sukurti operatyviai veikiančią kompleksinio gamybos užsakymo įvertinimo sistemą, grįstą darbuotojų įtrauktimi ir mašininiu mokymusi.
Tačiau šiam tikslui pasiekti vien mokslininkų darbo neužtenka: „Labai džiaugiamės, kad verslas palankiai žiūri į šį projektą ir yra linkęs dalintis savo patirtimi ir praktika. Tam, kad įrankis būtų funkcionuojantis ir vėliau naudingas, mums yra būtini įmonių duomenys ir jų jau turima patirtis. Prie projekto jau prisidėjo šalies didžiausi baldų gamintojai, tikimės, kad norinčiųjų dalyvauti atsiras ir daugiau“, – sako prof. B. Mikulskienė.
Panašu, kad Lietuvos mokslininkai pasiryžo nemenkam darbui. Tai pirmasis toks projektas nukreiptas į individualizuotos gamybos praktinių problemų sprendimą Europoje. Kaip ir tema, taip ir tyrimas yra kompleksinis ir reikalauja laiko, todėl tikimasi, kad projekto rezultatai gamybos rinką pasieks po ketverių metų.