Lietuvoje minima Baltijos kelio diena: įvairūs renginiai ir dviračių turas Vilniuje

Koncerto Katedros aikštėje akimirka / Arno Strumilos / 15min nuotr.
Koncerto Katedros aikštėje akimirka / Arno Strumilos / 15min nuotr.
Šaltinis: BNS
2023-08-23 10:09
AA

Trečiadienį Lietuvoje minimos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalijusio nacių ir sovietų pakto metinės.

Rugpjūčio 23-ioji šalyje paskelbta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio diena.

Šia proga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmą kartą Vilniuje organizuoja dviračių turą „Atminties takas“.

Startas bus duotas prie Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Vilniuje, šalia paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, kur prieš tai bus atidaryta paroda, skirta 1939 ir 1941 metų sovietų masinėms represijoms Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Ukrainoje.

Fotografo Viliaus Jasinevičiaus ciklas „Atgimimas“ (1987-1989) / Gediminas Kajėnas nuotr.

Aplankydami Lukiškių kalėjimą žygio dalyviai finišuos prie Tuskulėnų memorialo sostinėje.

Minint Baltijos kelio dieną Kaune, Klaipėdoje ir daugelyje kitų savivaldybių rengiami koncertai, Šiauliuose vyks vaikų piešimo ant asfalto akcija „Piešiu aš Baltijos kelią!“, Panevėžyje organizuojama forumas-diskusija „Lietuvos visuomenė geopolitinės krizės akivaizdoje 1940 ir 2022 metais“.

Kai kuriose savivaldybėse ši diena bus paminėta išreiškiant solidarumą su laisvę ginančia Ukraina. Seimo rūmų Didžiajame kieme taip pat bus pristatyta Ukrainoje gyvenančios Lietuvos pilietės dailininkės Beatos Kurkul meno kūrinių paroda „Aš – gyva“, skirta Ukrainos Nepriklausomybės dienai.

Romuladas Požerskis. Baltijos kelias 1989-08-23 / Gediminas Kajėnas nuotr.

„1939-ųjų rugpjūčio 23-iąją Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė susitarimą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą – į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, Rytų Lenkija ir dalis Rumunijos, o į Vokietijos – Lietuva ir Vakarų Lenkija. Tačiau netrukus, rugsėjo 28-ąją, jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva perleista Sovietų Sąjungai. Šie susitarimai nulėmė 1940 metais prasidėjusią Lietuvos okupaciją ir represijas“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys.

Taip, anot jo, buvo panaikinta Baltijos šalių nepriklausomybė, Lietuva dėl sovietinio ir nacistinio režimų nusikaltimų prarado maždaug trečdalį gyventojų, o rugpjūčio 23 dieną sudarytas paktas atvėrė kelią Antrajam pasauliniam karui, nusinešusiam 50 mln. gyvybių.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.

Baltijos kelias / Romualdo Požerskio nuotr.