Indijoje gimęs Jatinas Modi Lietuvą vadina namais, – atsikraustė čia su šeima prieš keletą metų, vadovauja tarptautinei kompanijai ir nepamiršta to, ko buvo mokomas nuo septynerių, – Indijos kultūroje giliai įsišaknijusių dvasinių mokymų, bhaktijogos meno. Savo patirtimis Jatinas jau penktus metus dalijasi su festivalio „Masters of Calm“ dalyviais. „Festivalis man – lyg piligriminė kelionė, kuri primena, kokia svarbi yra žmogaus ryšio su žmogumi galia, koks stiprus bendro mokymosi džiaugsmas ir kokia transformuojanti gali būti pozityvios tarpusavio bendrystės dvasia“, – jis sako.
Stanfordo verslo mokyklos absolventas J.Modi mūsų šalyje vadovauja asmeninio ženklo kūrimo ir rinkodaros bendrovei, kuriančiai naratyvus pasaulinio garso kompanijoms. Tarp jo klientų – „Schneider Electric“, PwC, SAP. Gilios dvasinės šaknys, ilgametė verslo patirtis, daugybė sutiktų žmonių, kolektyvų ir bendruomenių Jatinui suteikia unikalią perspektyvą ir įkvepia mintimis dalytis su kitais.
Tą jis mielai ir daro. Šiais metais festivalyje J.Modi skaitys paskaitas apie dirbtinio intelekto veikimą, jo įtaką mūsų gyvenimui. „Šios naujos eros bijoti nereikia. Svarbu tik prisiminti, kad būtent dabar yra laikas, kai turime žengti pirmyn, koja kojon su dirbtiniu intelektu ir pasitelkti jį kaip įrankį savo asmeniniuose ir profesiniuose gyvenimuose“, – sako lektorius.
Festivalyje jis taip pat surengs meistriškumo dirbtuves norintiesiems susikurti prekės ženklą. Prieš festivalį su J.Mondi kalbėjosi žurnalistė Laisvė Radzevičienė.
Jatinai, papasakokite apie savo gyvenimo kelionę. Nuo ko ji prasidėjo?
Savo gyvenimo kelionę matau lyg visų unikalių savo gyvenimo patirčių liudijimą. Kelyje, kurį einu, dvasinių pamokymų gelmės persipina su verslo patirtimis ir įžvalgomis. Ši dermė, tikiu, yra manoji galia. Užaugintas Indijos dvasinių tradicijų, jogos – kelio į gilų ryšį su Kūrėju ir mus supančia aplinka, į darną ir nuolankumą – mokiausi nuo septynerių. Ši perspektyva labai anksti padėjo man suprasti visuotinius gyvenimo dėsnius, bendruomenės reikšmę, atrasti ramybės šaltinį, pažinti pasitikėjimo svarbą. Dvasinės pamokos, kurias tuomet gavau, buvo mano tolesnio gyvenimo kompasas – keliaujant per audringas ir ne visada lengvas patirtis, kuriant ne vieną verslą, vėliau dar labiau gilinantis į verslo subtilybes aukštojoje Stanfordo verslo mokykloje, galiausiai vadovaujant komandoms, kuriančioms pasaulinio garso prekių ženklus bei rinkodaros kampanijas. Savo gyvenimo kelionėje siekiu sėkmingai suderinti vidinę dvasios išmintį su pasaulietiniu gyvenimu.
Ar aplinka, kurioje užaugote, stipriai veikė jūsų pasirinkimus?
Aplinka, kurioje užaugau, patirtys ir sutikti mokytojai mokė, kad kiekvienas iš mūsų esame ne tik aplinkybių aukos, bet ir turime galios imtis pokyčio. Ši perspektyva, sakyčiau, suformavo mano profesinę trajektoriją: skatino atkaklumą, įkvėpė ieškoti etiškų sprendimų ir svarbiausia – kurti bendruomenes, ne vien tik įmones.
Savo gyvenime sutikote daug stiprių, dvasingų asmenybių. Kokios patirties pasisėmėte iš šių susitikimų?
Susitikimas su kiekvienu dvasiniu lyderiu man buvo lyg nedidelės charizmatiškos lyderystės meistriškumo dirbtuvės. Šie unikalūs, stiprūs ir nepaprastai išmintingi žmonės mokė mane iš tiesų matyti ir girdėti kitus, siekti užsibrėžtų tikslų ir padėjo suvokti, kad savo veiksmais reikia siekti ne tik asmeninės, bet ir visuotinės gerovės. Šie žmonės pasižymi stipria ir neapsimestine charizma, kuri gimė iš nuoseklių dvasinių praktikų. Tai man aiškiai parodė, kad tikras lyderis daro įtaką kitiems unikalia savo paties energija, nesidėdamas tuo, kuo jis nėra. Šios įžvalgos tapo neįkainojamu turtu, kai teko pačiam formuoti savo vadovavimo stilių. Verslą ir dvasingumą šiandien suvokiu ne kaip visiškai atskiras sritis, o kaip dvi vieno brangakmenio puses. Mano dvasinis pamatas versle yra tapęs mano etikos kompasu. Jis kreipia mane daryti sprendimus, kurie veiktų abiejų suinteresuotų šalių gerovę. Ir atvirkščiai – praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduriu versle, leidžia tarsi įprasminti, praktiškai pritaikyti dvasinius mokymus. Šis unikalus derinys, tikiu, kuria mano autentišką vadovavimo stilių.
Verslas ir dvasingumas daug kam atrodo sunkiai derinami dalykai. Ką praranda verslas, nekreipdamas dėmesio į žmogaus vidinius pojūčius, koncentruodamasis tik į pinigus?
Integruodamas dvasingumą verslas gali daug laimėti. Kalbu ne apie tam tikros religinės sistemos propagavimą, o apie sąmoningos, etiškos ir labiau darbuotojus įtraukiančios darbo kultūros puoselėjimą. Savo veiksmus siedamos su didžiaisiais tikslais, įmonės savo darbuotojams gali įkvėpti lojalumą, užtikrinti tvarų savo įmonės augimą ir net paskatinti inovacijas, kurios naudingos visiems.
Pinigai dažnai demonizuojami. Kaip manote, ar įmanoma išlaikyti švarų turtą?
Pinigai yra įrankis, jų vertė priklauso nuo to, kaip jais naudojamės. Naudojami aukštesniam tikslui įgyvendinti pinigai gali atnešti labai daug naudos. Todėl dėmesį turėtume sutelkti ne į pinigų demonizavimą, o į išminties ugdymą. Turėdami išminties, panaudosime juos atsakingai, etiškai ir tikslingai.
Svarbiausia yra suvokti, kad pinigai – tik priemonė, leidžianti pasiekti tikslą, o ne tikslas. Nuo mažų dienų man įdiegti dvasiniai mokymai išmokė koncentruotis į trokštamą tikslą ir pokytį, kurį norėčiau padaryti ir asmeniniame gyvenime, ir visuomenėje, o ne į materialių turtų kaupimą. Toks suvokimas ir perspektyva puikiai aptemdo turto keliamą žavesį ir skatina sveikesnį požiūrį į pinigus.
Dirbate su pasaulinio garso kompanijoms. Kaip vertinate šiandienos verslo pasaulį? Ar vis dar jame atrandate vertybių?
Mano manymu, verslo aplinkoje vyksta esminiai pokyčiai. Matau, kaip tarp įmonių vadovų randasi vis daugiau holistinio požiūrio, kuriame svarbūs tampa visi, ne tik įmonės akcininkai ar vadovai – ir darbuotojai, ir klientai, ir visuomenė, ir Planeta. Brėkšta suvokimas: norėdamos augti tvariai, įmonės turi atrasti balansą tarp žmonių gerovės, pelno ir naudos mūsų Žemei. Ši evoliucija dar kartą patvirtina mano tikėjimą empatija, sąžine ir atsakomybe.
Mūsų kartai lemta gyventi transformacijų pasaulyje. Pradėjome nuo rašiklio, šiandien neriame į dirbtinio intelekto pasaulį. Kaip ištverti tokius virsmus ir lūžius? Kaip nepasiklysti, kaip geriausiai pritaikyti savo gebėjimus?
Transformacija yra vienintelė konstanta. Gyvename sparčios technologinės pažangos eroje, mano manymu, dabar svarbiausia yra laikytis ilgalaikių žmogiškųjų savybių – nuoširdumo, empatijos, savitumo, bendruomeniškumo. Dirbtinis intelektas yra galingas įrankis – jei išmintingai juo pasinaudosime, sustiprinsime savo gebėjimus ir bet palengvinsime sau kelią į tobulėjimą ir pažangą. Vis dėlto, jei norime naršyti po šiuos nuolat besikeičiančius mūsų gyvenimo kraštovaizdžius, turime užtikrinti, kad prie vairo liks mūsų žmogiškoji esmė.
Šią ir kitą savaitę Lietuvoje vyksiančiame festivalyje „Masters of Calm“ kalbėsite apie tai, kaip svarbu žmogui save pažinti dirbtinio intelekto eroje. Kokį pavojų dirbtinis intelektas mums kelia?
Sudėtingame pasaulyje pažinti save reiškia turėti kompasą. Šis kompasas vadovauja mūsų sprendimams, formuoja mūsų santykius su kitais ir tai, kaip mes veikiame. Dirbtinio intelekto eroje, kai mus taip stipriai veikia išorinis pasaulis ir jo pokyčiai, vidinis kompasas tampa dar svarbesnis. Nepažindami savęs, atsisakydami savo unikalių savybių ir įžvalgų, rizikuojame tapti tik algoritmų aidais. Tačiau dirbtinis intelektas mums atneša didžiulės naudos, spartindamas pažangą ir kurdamas precedento neturinčias galimybes. Mūsų užduotis – naudotis jomis atsakingai.
Dirbtinį intelektą siūlote naudoti savo profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui. Ar jis mūsų nesuvalgys? Nevirsime gyvomis mašinomis, už kurias viskas pagalvota ir nuspręsta?
Dirbtinis intelektas yra įrankis, o ne meistras. Šis įrankis gali padėti mums supaprastinti užduotis, pasisemti įžvalgų ir sustiprinti gebėjimus, tačiau niekas, be mūsų pačių, nenuspręs, kokį jam vaidmenį suteiksime savo gyvenime. Kol išsaugosime savo žmogiškąsias vertybes ir, naudodami dirbtinį intelektą, įgyvendinsime savo unikalius tikslus, valdysime mes, o ne mašinos.
Auksinėje girioje, kur vyks festivalis, kartu su jumis kursime asmeninį prekės ženklą. Sakote: jis turi atspindėti jūsų tikslą ir vertybes. Tačiau kaip kelti tikslą, jei jo nematai?
Pirmasis žingsnis, jei norite nubrėžti savo tikslus, yra savistaba. Ramiai prisėskite ir pagalvokite apie savo patirtis, vertybes, stipriąsias savybes, aistras ir svajones. Klausykite, ką jums šnabžda širdis. Tie šnabždesiai ir yra užuominos. Nuo šios vietos jau galite įsivaizduoti tikslą, kuris rezonuoja su autentišku jūsų vidumi, o čia jau galite pradėti tikslą įkūnijantį unikalų asmeninį ženklą.
O kaip jūs susikūrėte savąjį? Ar pavyko iš pirmojo bandymo?
Mano asmeninis prekės ženklas yra stipraus dvasinio pamato ir profesinės meistrystės derinys. Nesukūriau jo per naktį, o ir ne visi mėginimai buvo sėkmingi. Tai buvo ilga savistabos, eksperimentų ir tobulėjimo kelionė. Klaidingi žingsniai – neįkainojami, būtent klaidos privertė išmokti pamokas, išaiškino mano viziją ir sustiprino ryžtą. Svarbiausia pamoka, kurią gavau, – lik natūralus, nuoširdus, savitas, mokykis iš savo patirties ir leisk prekės ženklui vystytis natūraliai.