Lietuvių kino klasikos maratonas: seansai visoje Lietuvoje, lauko kino teatruose, internete ir TV ekrane

Kadras iš A. Dausos ir A. Grikevičiaus filmo „Jausmai“
Kadras iš A. Dausos ir A. Grikevičiaus filmo „Jausmai“
Šaltinis: Žmonės.lt
2018-06-27 13:35
AA

Tikrą renesansą jubiliejiniais šalies metais išgyvenanti lietuvių kino klasika aktyviai visoje Lietuvoje rodoma ir vasaros sezonu: birželį pradėjęs „Lietuvių kino klasikos savaitgalis“ vienu metu penkių šalies kino centrų ekranuose ir internete pradėjo klasikos seansų maratoną – nemokami seansai jau vyksta ar yra planuojami regionų kultūros programose, rodomi po atviru dangumi, internete ir liepos 6-osios proga pasieks TV eterį. Jausdami išaugusį poreikį ir žiūrovų susidomėjimą restauruotą lietuvių klasiką įtraukia šalies kino teatrai, festivaliai, kultūros centrai ir kiti rodytojai.


Visą birželį 10 filmų legaliai prieinami viso pasaulio lietuviams

Pasibaigus pirmajam „Lietuvių kino klasikos savaitgaliui“ visi dešimt šiuolaikiniams ekranams pritaikytų filmų viso pasaulio lietuviams yra prieinami iki pat birželio 30-osios platformoje „ePasaka.lt“. Komplektą sudaro „Adomas nori būti žmogumi“ (rež. Vytautas Žalakevičius, 1959 m.), „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. Vytautas Žalakevičius, 1966 m.), „Jausmai“ (rež. Algirdas Dausa ir Almantas Grikevičius, 1968 m.), „Gražuolė“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1969 m.), „Maža išpažintis“ (rež. Algirdas Araminas, 1971 m.), „Herkus Mantas“ (rež. Marijonas Giedrys, 1972 m.), „Velnio nuotaka“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1974 m.), „Sadūto tūto“ (rež. Almantas Grikevičius, 1974 m.), „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, 1983 m.) ir „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. Raimundas Banionis, 1990 m.).

Per tris projekto savaites šie filmai sulaukė beveik 2000 peržiūrų, tarp kurių toliau pirmauja R. Banionio „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, nemažiau populiarūs A. Žebriūno filmai „Velnio nuotaka“ ir „Gražuolė“ bei R. Vabalo „Skrydis per Atlantą“. Peržiūrų sulaukta iš Didžiosios Britanijos, JAV, Norvegijos, Vokietijos, Prancūzijos, Airijos, Ispanijos, Švedijos ir net Brazilijos.


Liepos 6-ąją dovana Lietuvai – legendinis „Skrydis per Atlantą“ televizijos ekrane
Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga pirmą kartą restauruotas lietuvių kino klasikos kūrinys pasieks nacionalinės televizijos žiūrovus. Liepos 6-osios vakarą televizijos žiūrovai išvys istorinę dramą „Skrydis per Atlantą“ (1983 m.). Raimondo Vabalo režisuotas filmas apie vieną svarbiausių XX a. lietuvių gyvenimo įvykių – 1933-iųjų legendinį lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį lėktuvu „Lituanica“ per Atlantą siekiant išgarsinti lietuvių tautos vardą – sulaukė didžiausio šalies kino istorijoje populiarumo, tuo metu jį pažiūrėjo daugiau kaip 647 000 žiūrovų. Sudėtingu laikotarpiu ir tik milžiniškų režisieriaus pastangų dėka dienos šviesą išvydęs „Skrydis per Atlantą“ šiemet mini 35-uosius savo gyvavimo metus bei 85-ąsias tautos lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio ir žūties metines.

Didžiausios žvaigždžių paslaptys / www.zmones24.lt, žurnalas „Privatu!”
Kadras iš R. Vabalo filmo „Skrydis per Atlantą“


Dovana vilniečiams – R. Banionio „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ didžiausiame atviros erdvės kino seanse

Devintąjį sezoną pradėsiantis vasaros projektas „Kinas po žvaigždėmis“ sezono pradžią pažymės didžiausiu kino klasikos seansu Vilniuje. Liepos 31 d. vilniečiai ir sostinės svečiai išvys R. Banionio filmą „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“. Iškilmingas atidarymo seansas Katedros aikštę pavers didžiausia miesto kino sale po atviru dangumi, kurios ekrane geriausia vaizdo ir garso raiška publikai bus pristatytas laisve pulsuojantis, jaunystės ir revoliucingos rokenrolo dvasios kupinas filmas apie 8-ojo dešimtmečio pradžios Lietuvą ir jos maištingų jaunuolių vakarietiškas svajones. Tai pirmasis lietuviškas filmas, po šalies nepriklausomybės atkūrimo dalyvavęs 40-ojo Berlyno tarptautinio kino festivalio „Panoramos“ programoje 1991-aisiais.

Kadras iš R. Banionio filmo „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio
Didžiausios žvaigždžių paslaptys / www.zmones24.lt, žurnalas „Privatu!”

Nemokami kino seansai visoje Lietuvoje

Geriausios kokybės lietuvių kino klasiką matys ir vasarą po regionus keliaujančio projekto „Kino karavanas“ žiūrovai. Į renginio repertuarą įtraukta 10 lietuviškų filmų, tarp kurių naujausi šalies kino kūrėjų darbai ir restauruoti populiariausi lietuvių kino klasikos kūriniai. Praėjusią savaitę „Kino karavano“ klasiko seansai startavo Marijampolės Poezijos parke su A. Aramino „Maža išpažintimi“, kitais birželio ir liepos trečiadieniais kas savaitę vietos gyventojai ir svečiai turės galimybę pamatyti A. Žebriūno „Velnio nuotaką“, R. Vabalo „Skrydį per Atlantą“ ir R. Banionio „Vaikus iš „Amerikos“ viešbučio“.

Seansai planuojami ir Panevėžyje: liepos 6-ąją nemokamu restauruotos lietuvių kino klasikos seansu paminės ir Panevėžio kino centras „Garsas“, savo žiūrovams parodysiantis M. Giedrio dviejų dalių istorinę dramą „Herkus Mantas“ (1972 m.).

Šiuolaikinės kokybės klasikinių lietuviškų filmų sklaidoje savo auditorijoms rengdami nemokamus rodymus vis aktyviau dalyvauja ir šalies kultūros centrai, muziejai, bibliotekos. Balandžio – gegužės mėn. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kino salėje rodė filmus „Jausmai“, „Sadūto tūto“, „Gražuolė“, „Herkus Mantas“, „Niekas nenorėjo mirti“, Rumšiškių kultūros centre pristatyta „Gražuolė“, Lietuvos liaudies buities muziejuje šalyje rengtos Muziejų nakties metu – „Velnio nuotaka“, kurios seansas šį savaitgalį Joninių šventės proga taip pat parodytas Druskininkų kultūros centro lauko kino teatre. Kino peržiūros reguliariai rengiamos Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klube, „Skalvijos“ kino centro Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga parengtoje svarbiausių lietuviškų filmų rinktinėje „Nojaus arka“ ir kituose projektuose.

Kadras iš A. Žebriūno filmo „Gražuolė“
Didžiausios žvaigždžių paslaptys / www.zmones24.lt, žurnalas „Privatu!”

Tiek viešam nekomerciniam, tiek komerciniam rodymui leidimus išduoda bei kopijų perdavimu nuolat rūpinasi Lietuvos kino centras. Šiemet planuojama restauruoti ir visuomenei pristatyti dar keletą legendinių kūrinių. Leidimą legaliam rodymui gali gauti bet kuri įstaiga, kultūros centras, nevyriausybinė organizacija, pasaulio lietuvių bendruomenė ar kita oficiali iniciatyvinė grupė.