Lietuviškame kine pirmą kartą atsiskleis aistringasis šokis bačata

Kadras iš filmo „Geriau jau mirsiu“
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-11-08 08:50
Septyniasdešimt penki metai yra vidutiniška lietuvio gyvenimo trukmė. Ir tiek laiko daugelis užtrunka ieškodami atsakymo į amžinąjį klausimą – kaip tapti laimingu. Psichologai tikina, kad laimė yra labai individualus dalykas ir negalima jos vertinti kaip konkretaus rezultato. Pasak jų, tai tiesiog dažniau ar rečiau pasikartojantis jausmas viso gyvenimo eigoje. Šį filosofinį klausimą nusprendė išgvildenti ir VIDEO sprendimų studijos „Video virus“ režisierius Albinas Kirkilas. Kartu su Meksikos choreografu Azael Salazar jis pradeda statyti neeilinę fantastinę dramą „Geriau jau mirsiu“.

Būti ar nebūti

Motyvacinių trumpametražių filmų režisierius Albinas Kirkilas pasakoja, kad jo kūrybą dažniausiai įkvepia žmonių noras pranokti save. Kartu su įvairių organizacijų atstovais jis jau dešimtmetį organizuoja socialines akcijas, o kūrybinius filmus pristato tarptautiniuose konkursuose. „Beveik visi mano ir komandos įgyvendinami trumpo metro filmai sukasi aplink žmogų – jo įpročius, tikslus, klaidas ir jausmus. Vieną dieną galiu būti verslininkų susiburime, kitą – hipių festivalyje, trečią – išlikimo žygyje kalnuose, tad pokalbiai ir situacijos patys padiktuoja temas kūrybai. Taip papuolęs tarp Lotynų Amerikos šokėjų atradau meilę šokiui. O dar vėliau – ir idėją naujam filmui“, – pasakoja režisierius.

Filme bus pasakojama istorija jauno vaikino, kuris turi pasirinkti – gyventi trumpą ir laimingą gyvenimą ar ilgą, bet nepilnavertišką. „Panašius klausimus apie gyvenimo prasmę sau užduoda daugelis žmonių. Tačiau ne visi išdrįsta stoti į akistatą su nepatogia realybe ir kažką keisti. Pavyzdžiui, kai kurie daug metų dirba nepatinkantį darbą ar neįgyvendina slapčiausių svajonių dėl kritikos baimės. Tada ir iškyla klausimas: ar iš tiesų gyveni norimą gyvenimą, nes jis tik vienas“, – pasakoja „Video virus“ kūrybininkas. Jis atskleidžia, kad filmo pagrindinis veikėjas supras pasipiršęs netinkamai merginai. O lydimas mistinio personažo turės išsiaiškinti, ką jis gali paaukoti dėl to, kad gautų tai, ko gyvenime nori.

Filmo verta idėja gimė šokių studijoje

Trumpo metro filmų kūrėjas prisipažįsta, kad mintis į scenarijų įtraukti šokio elementų kilo choreografijos studijoje, kurią jis pats lanko. Tačiau apjungti visą filmą Lotynų Amerikos šokiais nusprendė tik po pažinties su choreografu A. Salazar – kai kartu vyko į tarptautinį šokių festivalį Londone. Pasak A. Kirkilo, filme šokis bus nufilmuotas taip, kaip to dar nepadarė jokia kita filmavimų komanda, o A. Salazar sukurta šokio choreografija ne tik prikaustys seksualumu, bet ir be žodžių papasakos dalį siužeto. Filme visu savo grožiu atsiskleis aistringoji „sensual bachata“.

„Lotynų Amerikos šokiai išties įspūdingi, todėl visą jų energiją norėjosi perkelti į ekranus. Kai pasiūliau Azael kurti choreografiją trumpametražiui filmui, jis iškart sutiko. Tačiau filmas nebus apie šokius. Šokis bus priemonė perteikti filosofinę mintį ir sustiprinti įspūdį”, – pasakoja A. Kirkilas. Jam pačiam perprasti Lotynų Amerikos šokius užtruko daugiau nei metus. Anot jo, pradėjus mokytis visas dėmesys keliauja žingsneliams ir technikai, o vėliau pradedi jausti muziką, improvizuoti, neverbaliai bendrauti su partnere.

Tačiau daugiau nei dešimtmetį šokių pamokas vedantis A. Salazar sako, kad šokti gali kiekvienas. „Netgi Afrikoje yra toks posakis, kad jei moki vaikščioti – gali ir šokti. Tad kiekvienas tai gali laisvai daryti netgi namuose. Ir iš tiesų šokdami žmonės keičia savo gyvenimą bei tampa laimingesni. Mano pamokose vyksta energijos mainai: iškraunama bloga energija, o pozityvi energija pasikraunama. Tik pabandžiusieji įsileisti šokį į savo kasdienybę gali suprasti jo galią”, – šypsosi choreografas. Pasak jo, šokis vienu metu apjungia meditaciją, kūrybą ir emocijų išraišką.

Laimę galima užsiprogramuoti

Tai, kad laimę galima užsiprogramuoti patiems, puikiai iliustruoja pats A. Salazar. Prieš daugiau nei dešimtmetį jis išdrįso siekti savo svajonės kitame žemyne, nes Meksikoje nebuvo palankių sąlygų šokius paversti darbu. „Lotynų Amerikoje labai didelė konkurencija. Be to, mano tėvai nežiūrėjo į tai rimtai. Tad ieškojau platesnės erdvės, kur galėčiau atskleisti savo talentą. Teko pačiam ieškotis galimybių, kaip savo hobį paversti profesija”, – atvirauja choreografas. Šiuo metu jis veda šokių pamokas Baltijos šalyse, organizuoja teminius Lotynų Amerikos vakarėlius ir užima teisėjo vietą įvairiuose tarptautiniuose konkursuose.

„Kai dabar pakalbu su Meksikoje likusiais draugais, suprantu – pasielgiau tikrai teisingai. Jie vis dar sunkiai skinasi kelią choreografijos srityje”, – sako A. Salazar. Pasak jo, kiekvienas turi teisę gyventi taip kaip jis nori. Tik ne visi drąsūs priimti esminius pokyčius. Būtent filmas „Geriau jau mirčiau” ir motyvuos žiūrovus susimąstyti – kas būtų, jei reikėtų rinktis tarp gyvenimo ir mirties.

Šiuo metu prie filmavimo komandos jau jungiasi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje žinomi kompozitoriai. O pavasarį bus buriama aktorių komanda ir prasidės filmavimai. 

Temos:

Kinas

Naujausi straipsniai