Lietuvoje kasdien kylant užsikrėtusiųjų koronavirusu statistikai, tampa akivaizdu, kad pandemija gali užsitęsti dar bent kelis mėnesius. Nuo karantino pradžios nustatytų atvejų skaičius šalyje šoktelėjo iki 1128 net 19-oje Lietuvos savivaldybių. Tai tapo nemenku iššūkiu medikams: jie ne tik dirba sudėtingomis sąlygomis, bet ir neturi užtektinai laisvų palatų užsikrėtusiems koronavirusu.
Remdamiesi japonų praktika sprendimą pasiūlė UAB „BIPA“ atstovai – dar kovo mėnesį jie pradėjo gaminti individualias slaugymo kabinas iš perdirbto popieriaus vamzdžių ir polipropileno audinių.
Pasak įmonės elektronikos ir inovacijų skyriaus vadovo Elmanto Mickevičiaus, jau pasirodžius pirmiesiems atvejams Lietuvoje buvo svarstyta, kaip būtų galima prisidėti prie pandemijos suvaldymo.
„Visi baiminosi blogiausio scenarijaus – tokio, kuris ištiko pandemijai nepasiruošusią Kiniją ar Italiją. Tikriausiai, daugelis internete matė filmuotą medžiagą iš užsienio ligoninių, kuriose ligoniai masiškai slaugomi tiesiog koridoriuose. Buvo akivaizdu, kad ir Lietuvoje užsikrėtusieji koronavirusu dėl vietų trūkumo gydymo įstaigose gali būti laikinai apgyvendinti mokyklose, sporto salėse ar kitose viešojo naudojimo vietose“, – pasakoja elektronikos ir inovacijų ekspertas.
Jis įsitikinęs, kad gyventi koronaviruso židinyje be apsauginių kabinų ne tik nepatogu, bet ir rizikinga. Anot jo, pacientai neturi jokio privatumo, o ir begydami jie vis vien yra priversti būti atviroje erdvėje su kitais užsikrėtusiais. Būtent ši problema ir paskatino E. Mickevičių kartu su kolegomis ieškoti greitų bei nebrangių inžinerinių sprendimų.
„Kai gavome pirmąją užklausą dėl individualių slaugymo kabinų iš Vilniaus savivaldybės, supratome, kad patenkinti poreikį bus labai brangu ir sudėtinga. Todėl teko dairytis pasaulinės praktikos ir pastebėjome, kad efektyviausiai pandemijos situacijoje susitvarkė japonai. Individualių slaugymo kabinų gamybai jie panaudojo perdirbtą popierių ir polipropileno audinius. Tokias kabinas galima greitai ir nesudėtingai sumontuoti ir išmontuoti, be to, gamybos kaštus sumažina ekologiškos konstrukcijos iš perdirbtų priemonių“, – dalijasi patirtimi E. Mickevičius.
Jis atskleidžia, kad per tris savaites tokių kabinų Lietuvoje galima pagaminti daugiau nei tūkstantį vienetų. Šiuo metu būtent tiek ir yra identifikuotų viruso nešiotojų Lietuvoje. Pasak specialisto, pandemiją galima suvaldyti tik visiškai izoliuojantis ir užkertant kelią bet kokiam viruso atsinaujimui.
„Šių kabinų sistema yra unikali dar ir tuo, kad jos sudedamųjų dalių komponentai pagaminti iš perdirbtų žaliavų ir yra draugiški gamtai. Pasibaigus pandemijai, kabinos puikiai gali būti pritaikytos parodų stendams, balsavimo kabinų gamybai ar kitoms erdvių planavimo konstrukcijoms kurti kūrybinėse erdvėse, mokymo įstaigose. Taip pat dalį konstrukcijų gali pasilikti ekstremalių situacijų suvaldymo institucijos ir tikėtis, kad jų neprireiks. Likusias konstrukcijas galima perduoti žaliavų perdirbimui ar antriniam panaudojimui statybų sektoriuje ar gamyboje“, – tolimesnį tokių instrukcijų panaudojimą įvardija socialinės inovacijos kūrėjas. Jis priduria, kad sistemos gali būti panaudotos ir labdaros organizacijoms trečiose šalyse.
Anot jo, uždaros kabinos efektas sumažina užkrato plitimą, užkertant tiesioginį pacientų kontaktavimą tarpusavyje, o privatumas pagerina sergančiojo psichologinę būklę. Jis pastebi, kad privatumo stoka evakuacijos ir ekstremalių situacijų vietose dažnai turi įtakos emociniam klimatui tarp asmenų ir šeimų.
Šiuo metu didžiausi Lietuvos pandemijos židiniai yra Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Tai lengviausiai su užsieniu lėktuvais ir laivais kontaktavę miestai. Koronavirusas jau spėjo išplisti ir tarp medikų: Ukmergės, Klaipėdos, Vilniaus apskrities, Kauno apskrities, Panevėžio ir Marijampolės ligoninėse. Nenuspėjama liga nusinešė ir 32 rizikos grupei priklausiusių asmenų gyvybes.