Lietuviai Norvegijoje pasiryžo žygiuoti 100 dienų: kodėl per karantiną gimusi idėja aktuali kiekvienam?

Tado Pakalniškio ir Kristinos Dulskaitės žygių akimirkos/Asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Birutė Šarakojytė
Publikuota: 2020-07-11 20:07
Šiais laikais, kai nuolat girdime, jog prie telefonų ir kompiuterių ekranų praleidžiame per daug laiko, jog žmonėms trūksta judėjimo, gryno oro ir kokybiško poilsio, Norvegijoje gyvenanti lietuvių pora sugalvojo sau iššūkį – 100 dienų praleisti žygiuojant!

Tadas Pakalniškis ir Kristina Dulskaitė Norvegijoje gyvena nuo 2014-ųjų – per šešerius metus pora pakeitė kelias gyvenamąsias vietas, o šiuo metu juodu įsikūrę Trondheime, mieste, kuris geografiškai išsidėstęs pačiame Norvegijos centre.

„Emigracijai paskatino naujų vietų ir kitokios kultūros ieškojimas, o labiausiai turbūt traukė Norvegijos gamta, norėjosi patirti, kaip žmonės čia gyvena.  Pagyvenę pajutome, kad žmonės labiau atsipalaidavę, požiūris vienų į kitus yra visai kitoks – todėl ir likome čia gyventi“, – sako Žmonės.lt kalbinta pora.

Jiedu neslepia, kad prireikė laiko priprasti ne tik prie kitokios gamtos, bet ir klimato, tačiau jo atšiaurumas nenuslopino noro apylinkes pažinti geriau ir leistis į žygius po nepažintus Norvegijos kampelius.

„Pirmas apsilankymas šalyje paliko didelį įspūdį, o pamačius tuos neaukštus kalnelius, vis kirbėjo mintis, kaip į juos užlipti. Po to pamatėme ir kitokių, didesnių kalnų ir įvairesnių gamtovaizdžių. Vaikštinėti po kalnus iš pradžių buvo neįprasta –  juk mes įpratę Lietuvoje vaikščioti lygumose! Neįprastas buvo ir atšiaurus klimatas, bet prie visko priprantama: kalnai tampa nebe tokie sudėtingi, o oras įprastesnis – juk kai vėsiau, netgi geriau lipti į kalnus“, – šypteli.

Tado Pakalniškio ir Kristinos Dulskaitės žygių akimirka/Asmeninio albumo nuotr.
Tado Pakalniškio ir Kristinos Dulskaitės žygių akimirka/Asmeninio albumo nuotr.

Pora pasakoja, kad nuo tokių paprastų pasivaikščiojimų sudėtingesni žygiai ir prasidėjo, tiesa, atvirauja, kad ne visada rasdavo laiko ir noro į juos leistis – išmaniosios technologijos juos, kaip ir dauguma šių laikų žmonių, kartais tarsi „prisegdavo“ prie sofos.

„Pradėjo kirbėti mintis – mums reikia mesti sau iššūkį, kad nebūtų atsiprašinėjimų ar savęs apgaudinėjimų, kad esame užsiėmę ir neturime laiko, nors dažniausiai leidžiame vakarus prie TV ar internete. Taigi susigalvojome apvalų skaičių 100 ir nusprendėme būtent tiek dienų praleisti vaikštant po kalnus, miškelius ar šiaip gražias vietas. Šią idėją dar paskatino ir karantinas – teko ilgai sėdėti namuose ir žiūrėti daug serialų, tad namie daugiau nebesinorėjo užsibūti. Be to, dabar keliauti į kitas šalis yra šiek tiek komplikuota, taigi visa ši situacija paskatino mesti sau tokį iššūkį ir 100 dienų praleisti daugiau laiko gamtoje“, – pasakoja pora.

Mažiau ekranų, daugiau potyrių

Jau antrą mėnesį pora kasdien leidžiasi į žygius, kurių atstumas būna mažiausiai 5 kilometrai – kadangi dienomis dirba, per darbo savaitę renkasi žygius arčiau namų, o savaitgaliais susiruošia į ilgesnius ir tolimesnius.

„Į žygius einame kiekvieną dieną, nepaisant to, koks oras bei mūsų nuotaikos. Dažniausiai žygiuojame dviese, bet būna, kad prisijungia ir draugai, o ateityje gal atsiras ir daugiau norinčių. Kol kas pasirenkame vienos dienos žygius, bet planuojame išvykti ir į kelių dienų klajojimus po kalnus“, – pasakoja Tadas ir Kristina.

Prieš kelias savaites juodu bandė įkopti į didesnį kalną Norvegijos šiaurėje, bet žygį teko sutrumpinti, mat buvo per daug sniego. Pora pasakoja vėliau perskaičiusi žiniasklaidoje, kad tuo metu toje vietoje įvyko sniego ir akmenų lavina. „Norvegijoje per metus kalnai nusineša kelių žmonių gyvybes. Daugiau ekstremalių situacijų kol kas nepasitaikė, bet, manau, jų bus kai prasidės lietūs arba stiprūs vėjai“, – svarsto Tadas.

Tadas Pakalniškis/Asmeninio albumo nuotr.
Tadas Pakalniškis/Asmeninio albumo nuotr.

Žygiuoti kasdien – ar neatsibosta? „Dauguma mūsų to klausia – mes ir savęs to paties klausiame, ypač, kai kartojasi vaizdai, bet dažniausiai Norvegijoje žygiai veda iki kokio nors objekto – gražios panoramos, senovinio namuko ar kokios slaptos maudymosi vietos, tad kaskart pamatome kažką naujo, atrandame naujų nuostabių vietų tiek šalia savo gyvenamos vietos, tiek pavažiavus kiek toliau.

Be to, einant į žygius galima surasti daug vietų, kurios nereklamuojamos turistiniuose žurnaluose, bet ne prastesnės už jas.  Be to, vaikščiojimas po gamtą – tai tarsi savotiška meditacija, nes galima užmiršti kasdieninius rūpesčius, pabūti su savimi, įkvėpti gaivaus kalnų oro. Netgi Norvegijos gydytojai vietoje receptų kartais rekomenduoja kasdieninius pasivaikščiojimus!“ – šypteli pora, pridūrusi, kad per mėnesį žygiuojant kasdien ne tik nejungė namuose televizoriaus, bet ir praleido kur kas mažiau laiko naršant internete.

Tado Pakalniškio ir Kristinos Dulskaitės žygių akimirka/Asmeninio albumo nuotr.
Tado Pakalniškio ir Kristinos Dulskaitės žygių akimirka/Asmeninio albumo nuotr.

Kartu su žygiais – ir naujas hobis

Tadas pasakoja, kad sugalvojus šį iššūkį atsitiko ir dar vienas įdomus dalykas: daug laiko praleisdamas gamtoje jis pradėjo domėtis fotografija, filmavimu bei video montavimu, nes žygių metu norėdavosi užfiksuoti gražias akimirkas.

„Nusprendžiau šią vasarą įamžinti visas aplankytas vietas ir sukurti filmukus – bus puikus atsiminimas vėliau bei informatyvu tiems, kurie ieško naujų vietų Norvegijoje ar šiaip mėgsta gamtos vaizdus“, – teigia Tadas, kuriam tai daryti padeda draugė Kristina, besirūpinanti kartu su idėja atsiradusiais puslapiais socialiniuose tinkluose:  instagrame @everydayontheway, feisbuke „Every Day on the Way“, bei „YouTube“ – Tadas Pakalniskis.

„Esame puiki komanda bei vienas kitą papildome, – šypsosi pora, raginanti ir kitus atrasti tokį pomėgį. – Kartais net sunku patikėti kokių aktyvių pagyvenusių  žmonių sutinkame kasdieną žygiuose: žmogui jau 70 metų, o iš nugaros atrodo kaip jaunuolis!“ 

Naujausi straipsniai