Lietuvė papasakojo apie kruvinąjį deimantą – šiurpią istoriją, kuri nepasiekia pirkėjų

Dana Ribas / Monikos Požerskytės nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2017-06-02 13:42
Daugeliui terminas „kruvinasis deimantas“ gali asocijuotis su itin šokiruojančiu 2006 m. filmu, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Leonardo DiCaprio.

Tiesa, filmas šokiruoja ne atsitiktinai – iki jo visuomenė mažai ką girdėjo apie deimantų industrijoje vyraujančią krauju ir smurtu pažymėtą problemą. Kadangi ji vis dar egzistuoja, Vilniaus senamiestyje įsikūrusių deimantų namų „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“ įkūrėja Dana Ribas tikina, jog kiekvienas deimantų gerbėjas turi būti išgirdęs istoriją apie kruvinąjį deimantą.

"The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas" nuotr.
"The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas" nuotr.

Kruvinasis deimantas taip pat yra žinomas, kaip konflikto zonų deimantas, karštasis deimantas ar karo deimantas. Jis yra kasamas karo zonose ir parduodamas tam, kad finansuotų sukilėlius. Šios sritys paprastai apima Vidurio ir Vakarų Afrikos šalis. Karo vadai naudoja smurtą, siekiant priversti vietinius gyventojus išgauti deimantus. Pavyzdžiui, pilietinio karo Siera Leonėje metu grupuotė, žinoma, kaip Revoliucinis jungtinis frontas, deimantų kaimuose žudė, grasino ir net nutraukė žmonių rankas, kol užvaldė kasyklas. Siera Leonėje 20 tūkst. žmonių buvo sužaloti ir milijonai pabėgo iš šalies. Pasak „National Geographic News“, kruvinas deimantas iššaukė net 4 mln. mirčių.

Anot D. Ribas, kad ir kaip bebūtų liūdna, tačiau gilinantis į deimantų pramonės istoriją, svarbu suvokti, kad tol, kol egzistuoja deimantų pramonė, jos kasyklos buvo lydimos smurto, kontrabandos ar darbuotojų išnaudojimo.

„Šios problemos egzistuoja jau dešimtmečius – dar iki deimantams tampant populiariausiu pasirinkimu sužadėtuvių žiedui, tačiau paprastai vartotojų tokia informacija nepasiekia“, - pripažino moteris.

Siaubingus piktnaudžiavimus deimantų kasyklose jau seniai valdo didelės bendrovės. Tačiau tai vyko ne tik iki 1990 metų pabaigos, kai deimantų industrija pradėjo priešintis vartotojų reakcijai. Kruvini pilietiniai karai įsisiautėjo Siera Leonėje, Angoloje, Kongo demokratinėje respublikoje ir kitose Afrikos šalyse. Visi šie karai turėjo vieną bendrą bruožą: juos visus paskatino deimantai.

Spaudoje netrukus pasirodė terminai „Kruvinas deimantas“ ir „Konflikto deimantas“, labiau žinomi deimantų vartotojams ir keliantys visuomenės susirūpinimą, patraukiant deimantų pramonės vadovų dėmesį. Jie buvo protingi, kad suprastų – jei vartotojai nebepripažins deimantų grožio, jei matys tik smurtą ir sunkumus, tuomet pardavimai kris.

Nuo 2000-ųjų metų pradžios situacija Afrikoje pasikeitė, daugiausiai – į gera. Pilietiniai karai Angoloje ir Siera Leonėje baigėsi 2002 m., užkertant kovą, kuri atėmė tūkstančius gyvybių ir nuniokojo abi šalis.

„The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“ įkūrėja Dana pasakoja, kad 2003 m. deimantų pramonės atsakas atvedė į naują deimantų sertifikavimo schemą. Tai - vadinamas Kimberley procesas, kurią sudaro 81 nacionalinė vyriausybė ir apima aktyvų deimantų industrijos dalyvavimą bei nepelno siekiančias organizacijas. Iš esmės, tai turėtų įvertinti deimantus gaminančių šalių sąlygas ir patvirtinti, kad eksportuojami deimantai yra „Coflict free“.

Tačiau tenka apgailestauti, kad Kimberly procesui nepavyko įgyvendinti savo pradinio pažado. Viena ryškiausių problemų yra ta, kad jis neturėjo pakankamai griežtos kontrolės, jog sustabdytų deimantų kontrabandą. Net tada, kai Kimberley procesas atsisako patvirtinti deimantą iš tam tikros šalies, jie vis tiek patenka į tarptautinę rinką su padirbtais Kimberley proceso dokumentais.

D. Ribas tikina, kad blogiausia, ką daro juvelyrai – nepasidomi iš kur atkeliauja jų perkami deimantai. „Kai kurie juvelyrai apskritai neturi jokios informacijos, susijusios su deimanto kilmės šalimi, todėl jos negali suteikti ir pirkėjui. Nesvarbu, kad deimantas yra sertifikuotas pagal tarptautinę deimantų sertifikavimo schemą – Kimberley procesą, yra daugybė atvejų, kai sertifikatas padirbamas, o žinant jo kilmės šalį – lengviau numanyti, ar yra bent menkiausia tikimybė įsigyti kruvinąjį deimantą“, - pasakojo deimantų namų „The Factory Diamonds and Jewellery by Ribas“ įkūrėja D. Ribas.

Afrikoje beveik milijonas žmonių yra mėgėjai deimantų kasėjai, kur kasybos sąlygos – absoliučiai siaubingos. Beveik visi jie gyvena dideliame skurde, ten yra paplitęs vaikų išnaudojimas darbui, o darbo sąlygos dažniausiai pavojingos ir nežmogiškos.

Deimantai per pastarąjį dešimtmetį prisidėjo prie pilietinio karo Dramblio Kaulo Krante, kur stabilumas grįžo tik 2012 metais. Jie taip pat kurstė pilietinį konfliktą Centrinėje Afrikos Respublikoje, kur daugiau nei milijonas žmonių buvo iškelti iš savo namų.

Su deimantais susijęs smurtas išplito ir naujoje aplinkoje. Kai kur vieni blogiausių deimantų iššauktų smurto atvejų įvyko ne pilietinių karų įkarštyje, o šalyse, kurios oficialiai skelbia, kad „yra taikoje“. Pavyzdžiui, Zimbabvėje 2008 m. buvo nužudyta daugiau nei 200 deimantų mėgėjų kalnakasių, tuomet vietos gyventojai buvo pavergti, o pelnas išlaikytas. 2011 m. BBC išsiaiškino, jog Zimbabvės Vyriausybė naudojo kankinimo stovyklas deimantų kalnakasiams.

Panašiai vyko ir Angoloje – kariai dislokavo mėgėjišką deimantų kasybos regioną, kur buvo plakami ir žudomi deimantų kalnakasiai, užsiėmė sistemingu moterų ir merginų prievartavimu bei reikalavo pelno dalies iš kalnakasių.

Pasak D. Ribas, deimantų gerbėjai, išgirdę šią krauju suteptą brangakmenių istoriją, turėtų taip pat stengtis pasipriešinti kruvino deimanto plėtrai. „Mes kiekvienas atsakome už tai, ką įsigijame. To, jog išgirstame, kad reikėtų vengti kruvino deimanto – nepakanka. Turime suvokti, kad už gražaus papuošalo gali slypėti krauju ar sunkiomis skriaudomis, vaikų, darbuotojų išnaudojimu ar seksualine prievarta pažymėta istorija. Todėl svarbiausia, ką turime daryti – daugiau domėtis, iš kur atvyksta mūsų trokštamas deimantas“, - patarė D. Ribas.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai