Lietuvė Monika Sėdžiūtė prie vakarienės stalo sėdo su pačia Amber Heard: sunkiai tvardė jaudulį

Monika Sėdžiūtė, Amber Heard ir Johnny Deppas / Asmeninio archyvo/ scanpix nuotr.
Autorius: Irma Laužikaitė
Publikuota: 2018-07-15 11:56
„Nuo vaikystės sukosi mintis, jog gyvensiu... Holivude, – juokiasi Monika SĖDŽIŪTĖ (27). – Tuo net neabejojau, tik nežinojau, kaip ten atsidursiu, nes niekada net nesvarsčiau apie aktorės karjerą.“

Monika iš tiesų skaičiuoja jau antrus metus Los Andžele, kur, pasak pačios, kas kelintas sutiktas žmogus yra aktorius arba svajojantis juo tapti. Bet ji taip ir nepakeitė nuostatos ir nepasekė savo tėčio Panevėžio dramos teatro aktoriaus Laimučio Sėdžiaus pėdomis. Kelią į išsvajotą Holivudą merginai atvėrė fotografija – ji prestižinės Niujorko filmų akademijos Los Andželo filialo absolventė ir jau ne vieną kino žvaigždę matė ne tik ekrane: su bendrakursiais dalyvavo privačioje Melo Gibsono filmo peržiūroje, galėjo įvertinti Cate Blanchett paprastumą, vakarieniavo su Amber Heard... Lietuvaitės darbų sąraše atsiranda vis daugiau bet kokiame pasaulio kampelyje puikiai žinomų pavardžių – prieš jos objektyvą pozavo aktoriai Michaelas Stuhlbargas ir Kennethas Branagh bei reperis Common. Los Andžele jau surengta ir jos nuotraukų paroda.

Monika neabejojo, kad gyvens ten, kur galima kaktomuša kiekvieną rytą susidurti su kino žvaigžde, bet apie kelią į Holivudą atvėrusią fotografiją nuo vaikystės nesvajojo. „Neturiu tipiškos istorijos kaip dauguma fotografų, kuriems tėtis ar senelis davė pirmąjį fotoaparatą ir jie taip užsikrėtė fotografija“, – nusikvatoja. Baigdama mokyklą ji susidūrė su įprasta problema – nežinojo, ką studijuoti, nes domino begalė skirtingų sričių... Galbūt todėl ir patraukė tuo metu naujoviškos studijos – kūrybinės industrijos Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Studijuodama Monika susipažino su fotografija – pradžiamokslį gavo pripažintų fotografų Gedimino Žilinsko ir Tado Černiausko studijose, jau turėdama diplomą išvyko į Ispaniją, ten pati į rankas paėmė kamerą, susiviliojo pasiūlymu išbandyti darbą kitoje objektyvo pusėje: tris mėnesius dirbo modeliu Kinijoje. „Man patiko modelio darbas, bet nepatiko, kad tada nuo daug ko priklausai, supratau, jog tapusi fotografe turėčiau didesnę kūrybos ir saviraiškos laisvę“, – nutarė Monika ir įsikūrusi Londone pabandė suderinti abu darbus – modelio ir fotografės.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Kelionė anapus Atlanto planuose atsirado kiek netikėtai: „Draugavau su vaikinu, kuris susiruošė vykti studijuoti į Ameriką, pamaniau, jog būtų neblogai pasekti jo pėdomis ir man.“ Kadangi studijos Niujorko filmų akademijoje kainuoja labai brangiai, teko ieškoti galimybių – po poros interviu ir devynių mėnesių laukimo paaiškėjo, kad ji gavo visų geidžiamą Fulbrighto stipendiją ir gali įsilieti į fotografijos studentų būrį. „Tiesa, kol buvo sprendžiamas šis klausimas, spėjau su draugu išsiskirti, tačiau vis tiek pasiekiau savo tikslą – atsidūriau Holivude.“

Niujorko filmų akademija – prestižinė privati mokykla, rengianti įvairių sričių profesionalus kino fabrikui. Nenuostabu, jog ji įsikūrusi greta didžiųjų kompanijų studijų, pasidalyti savo patirtimi kviečiami pripažinti meistrai (tarp Monikos dėstytojų – Madonnos klipų, „Dior“ reklamų kūrėjai). Režisierius ir aktorius Melas Gibsonas surengė studentams savo filmo „Pjūklo ketera“ peržiūrą ir turėjo atlaikyti nemažą klausimų laviną. Vienas ryškesnių pradedančios fotografės prisiminimų – apsilankymas kino studijoje tarp populiaraus serialo „Nusivylusios namų šeimininkės“ dekoracijų: „Ten stovėjo visa gatvelė – vaikščiojau ir negalėjau patikėti akimis, juk dar taip neseniai sekiau tai, kas vyksta šiuose namuose, prie televizoriaus ekrano.... Buvo labai keista, kai užeini į puikiai pažįstamos herojės namus, o jie – tušti. Pasirodo, ten tik sienos.“

Juk ir sakoma, kad kinas – didžiulė apgavystė. „Bet jau vaikystėje aš matydavau, kaip tėtis užkulisiuose akimirksniu virsdavo kiškučiu ir išstriksėdavo į sceną... – nusijuokia Monika. – Holivudas įvaldęs iliuzijos žanrą, bet ar mes kartais nemėgstame atitrūkti nuo kasdienybės ir pasinerti į kokią nors istoriją? Kino žmonės kuria pasaulį, kuris neegzistuoja, ir suteikia jam formą realybėje. Vaikystėje daug laiko praleidau teatre, nuolat matydavau tuos, kurie ruošiasi scenai ir užsideda kaukes. Ir man tai kėlė didžiulį smalsumą, aš išmokau stebėti žmones... Galbūt todėl man labiausiai patinka juos fotografuoti, atskleisti emocijas per portretus. Los Andželas kupinas talentingų žmonių, kurie dirba pramogų industrijoje. Galiausiai nuolatos esu apsupta aktorių ir kuriančių žmonių. Ar gali būti geresnė vieta pasaulyje, jei nori fotografuoti aktorius?“

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Ir, be abejo, Holivudas – ta vieta, kur susirenka daugybė norinčių aktorius įamžinti. „Daugelis atvažiuoja į Holivudą bent metams, porai pabandyti savo laimės“, – sako Monika, po studijų akademijoje dar gavusi vizą pusantrų metų atlikti praktiką. Ji dirba žinomo fotografo asistente, taip pat bando rasti ir savo kelią. „Man reikėjo septynių mėnesių, kad patraukčiau žurnalo, rašančio apie kino industriją, dėmesį, – prabyla apie darbo užkulisius. – Jis jau ne vieną kartą yra užsakęs žinomo aktoriaus portretą. Turiu pripažinti, kad stresas būna nemažas, – dažniausiai visai fotosesijai yra kokia penkiolika minučių, daugiau jie laiko, matyt, skiria tik pasaulinio garso žiniasklaidos priemonėms. Ir labai dažnai neturi kantrybės... Garsūs aktoriai supranta, kad pozavimas fotografui ir davimas interviu – jų darbo dalis, bet dažniausiai yra tiesiog pervargę nuo dėmesio. Bus malonūs ir pagarbūs, darys, kas paprašyta prieš kamerą, tačiau vos po kelių minučių pradedi jausti, kad jų mintys ir dėmesys jau nebepriklauso tau... Gerą praktiką gavau dirbdama studijoje Londone, fotografavau daug vaikų ir jie mane išmokė labai daug: pirmas dešimt minučių būna drovūs, apsipratę kitas dešimt minučių tave prisileidžia, tuomet gali prašyti, ko tik nori. O tada tampa nevaldomi... Vaikai negali ilgai išlaikyti dėmesio. Tai tinka ir Holivudo žvaigždėms.“

Nors jei atsiduri greta tuomet, kai leidžia laisvalaikį tarp savų, pripažinti aktoriai sužavi paprastumu. „Netikėtai su bičiulių kompanija esu patekusi į aktorės Amber Heard namus, paskui keletą sykių drauge su ja vakarieniavusi, – pasakoja Monika. – Los Andželas tuo ir įdomus, jog niekada nežinai, kur gali patekti ir kas sėdės prie tavęs vakarėlyje... Ir dažniausiai turi valdyti jaudulį ir apsimesti, kad tau tai toks įprastas dalykas ir nieko nėra ypatingo, nors viduje daug jausmų kunkuliuoja. Iš tiesų – garsūs aktoriai labai paprasti. Bet negaliu peržengti draugiškumo ribos ir pasisiūlyti Amber kaip fotografė, nors mano karjerai tai labai padėtų...“

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Monika įsitikinusi – Los Andžele yra labai daug darbų, tereikia būti darbščiam: „Net neturi laiko pasidžiaugti sėkme. Pasisekė fotosesija, sutvarkai nuotraukas, susikrauni techniką ir... važiuoji ten, kur laukia naujas darbas. Sau jau esu atsakiusi į klausimą, ar esu karjeristė. Taip. Miegu po keturias valandas, gyvenu savo amerikietiškąja svajone ir bent jau kol kas tikrai dėl nieko nesigailiu.“ O jausmams toje holivudinėje mėsmalėje lieka laiko? „Dažniausiai visi užmezga tik trumpus santykius, nes viską investuoja į karjerą. Juk santykiai yra taip pat darbas...“ – pripažįsta.

Holivudas – ne tik rojus. „Kartais ir čia lyja, kartais ir čia aplanko bloga nuotaika, – sako Monika. –Bet pradedi kalbėtis su ką tik sutiktu žmogumi, išklausai jo sėkmės istorijos ir palengva ūpas pakyla. Los Andželas įsikūręs pavydėtinoje vietoje, greta – ir kalnai, ir vandenynas, netoli – dykuma. Bent jau kartą per porą savaičių susiruošiu į kalnus pasigrožėti, kaip saulė panyra į vandenyną, o po kojomis plyti šviesomis žaižaruojantis Los Andželas.“

Naujausi straipsniai