Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus licėjaus abiturientus pasveikinusio Giedriaus Drukteinio patarimai, kaip sakyti sveikinimo kalbą

Vilniaus Licėjaus abiturientų išleistuvių akimirkos
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr. / Vilniaus Licėjaus abiturientų išleistuvių akimirkos
Šaltinis: Žmonės.lt
0
A A

Rašytojas, žurnalistas, etiketo žinovas Giedrius Drukteinis liepos 17 d. graudinosi – Vilniaus licėjų baigė jo dukra Marija. Vyras ta proga buvo pakviestas sakyti kalbą.

Ja jis pasidalijo su portalo Žmonės.lt skaitytojais. O prieš tai savo socialinėje paskyroje nepagailėjo patarimų, kaip tokiam įvykiui pasiruošti.

Giedriaus Drukteinio patarimai:

Pamokančios įžvalgos apie palinkėjimus abiturientams, ir tai ypač pravartu tiems, kuriems likimas lėmė sakyti išleistuvių proga kalbą.

Nes aš pats turėjau labai atsakingą misiją – pasakyti kalbą „tėvelių vardu“ Vilniaus licėjaus abiturientams. Kaip patys žinote, kalbas rėžti man ne problema, demagogija yra mano stichija, ir kam tik aš nesu sakęs tų kalbų: kaliniams, karingai nusiteikusiems Ugandos revoliucionieriams, Lietuvos klerikalams – visiems turėjau, ką pasakyti, ir visus turėjau, ko pamokyti. Tačiau dar nėra man tekę kalbėti abiturientams, kurių tarpe bus ir mano dukra.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Vilniaus Licėjaus abiturientų išleistuvių akimirkos
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Vilniaus Licėjaus abiturientų išleistuvių akimirkos

Žinau, lengviausias būdas tokiais atvejais – pažerti niekuo neįpareigojančių frazikių, tipo, „laimės, džiaugsmo“, „sėkmės gyvenimo kelyje“, kas, mano manymu, yra didelė veidmainystė, nes, kaip tyčia, visi tie abiturientai palieka patį laimingiausią savo gyvenimo etapą, sėkmę jie įsivaizduoja visiškai kitaip nei 50-mečiai, o džiaugsmą jiems kelia visai kiti dalykai, nei, pvz., mokytojams (ypač, jei pusė tų abiturientų net nesieja savo ateities su Lietuva).

Sunkiausias būdas tokiais atvejais – kalbėti graudžiai, kaip ir priimta lietuvių raudose, pasakose ar valstybinių švenčių progoms. Maždaug, „nepalūžkite“, „stiprybės jums“ ir pan. Čia kaip tradicinis palinkėjimas lietuviškose vestuvėse – „nespręskite problemų kumščiais“. Nuobodu, banalu ir vėl, kaip tyčia, neteisinga.

Geras būdas, nors pavojingas – kalbėti apie save. Tačiau tam reikia geros istorijos ir atitinkamų charakterio savybių (pvz., laikytis principo „niekada neleisk teisybe sugadinti gražios istorijos“). Iš visų mano pažįstamų lietuvių, gal tik venas Artūras Zuokas mokėjo taikyti kalbėjimą „apie save“, bet ir jo paties asmeninė istorija tam buvo palanki – klasikinis Holivudo scenarijus.

Taigi, ką jiems pasakyti, kaip išsiskirti bendrame formalių palinkėjimų sraute, kai jauno žmogaus mintys sukasi tik apie naują aprangą ir siautulį išleistuvių vakarėlyje? Kaip jį įspėti, kad suaugusiųjų gyvenimas – tai minų laukais, kieno citata priversti jauną žmogų susimąstyti?

Vytauto Didžiojo ar Barboros Radvilaitės? Kad nepaliko nė vienos. Holivudo ir Volstryto žydų? Mažai ką jie reiškia mūsų jaunimui. Talmudo? Net retas suaugusysis žino, kas tai, ir kuo tai svarbu. Jaunimo herojų Zuckerbergo ar Laurso įžvalgomis? Kad jie nieko be kažkokios socialinės atsakomybės nepasako. Konfucijaus ar kitų rytiečių išminčių? Feodalizmas, sutriuškintas, nugalėtas ir paniekintas. Kapitalizmo apologetų – Henry Fordo, Walto Disney, Sidney Weinbergo ar JP Morgano? Demonai ir gobšuoliai. Hitlerio, Lenino, Stalino? Kažkaip „nekošerna“ (nors tie vyrukai yra prisakę jaunimui tiek įtaigių pamokymų, kad ištisos gretos plikomis rankomis gulėsi po tankais, pvz., Stalinas viename komjaunimo suvažiavime: „kiekvieno mažo žmogaus gyvenime yra vietos žygdarbiui“ – labai geras leitmotyvas, beje, labai lengvai apauginamas ir gera skamba kaip baigiamoji citata, bet juk tai Stalinas, po velnių!).

VIDEO: Vilniaus licėjaus abiturientams aprangą kūrė ir kaimo siuvėjos, ir Kęstas Rimdžius

Tačiau yra išeitis. Visada yra išeitis, net ir Jums, lietuviai, kuriems liežuvis atsiriša tik po trečio bokalo. Kalbėkite apie tai, ko Jūs tikitės iš tų jaunų žmonių. Pamokymai ir pagraudenimai šias laikais jau nieko nebereiškia. O štai kalbėjimas apie jaunimą – prasminga, įdomu ir gana paprasta (jei žinai, kaip tai padaryti). Atsakau kaip senas demagogas. Beje, tas pats principas lengvai veikia ir visose vestuvėse bei jubiliejuose.

Giedriaus Drukteinio kalba, sakyta Vilniaus licėjaus abiturientams:

Mieli vaikai! Vaikeliai! Vaikučiai!

Sąmoningai pasirinkau šį kreipinį į Jus, nes Jūs visada išliksite mūsų vaikais, kad ir į ką beišaugtumėte ar kur likimas Jus benublokštų. O mes visada išliksime Jūsų tėveliai. Ir tame nėra nieko blogo – mes Jus visada mylėsime, apsaugosime ir sušildysime, kad ir kokia Jūsų ateitis laukia, ar kokius dantis Jums parodys gyvenimas. Mes Jus apginsime tada, kai Jūsų nebegins joks įstatymas, mes Jūsų lauksime sugrįžtančių iš bet kurios pasaulio dalies, mes Jums atiduosime savo pensijas, jei Jums tik jų prisireiks.

Ir mainais prašome labai nedaug – tiesiog kartais pasidomėkite mumis.

Paskambinkite mums. Nes mes esame vieninteliai, kuriems Jūs visada rūpėsite.

Šiandien yra didi diena – Jūs gaunate brandos atestatus. Tai reiškia, kad šiandien Jūs tampate vienais iš mūsų. Jūs tampate suaugusiais. Ir pradedate suaugusiųjų gyvenimą, kuris yra kupinas galimybių.

Ir ši diena yra pati tinkamiausia galiausiai išsiaiškinti, vardan visa ko tai. Vardan ko Jūs mokėtės, ir vardan ko Jūs tęsite mokslus garbingiausiose pasaulio mokslo šventovėse?

Kam mums reikalingas mokslas ir mokymasis kaip procesas? Kam Jums reikėjo kamuotis mokants nemėgstamų dalykų, stresuoti per egzaminus? Vardan ko?

Jūsų direktorius savo kalboje minėjo, o ir visi Jūsų artimieji Jums linkėjo „sėkmės“, taigi, kodėl sėkmė dažniausiai aplanko tuos, kurie mokosi, turi išsilavinimą ir yra raštingi?

Į tai buvo bandyta atsakyti daug kartų, bet man artimiausias yra antikos filosofo, neabejotinai pačio išmintingiausio pasaulyje žmogaus Aristotelio paaiškinimas: „Žinios yra reikalingos tam, kad mes galėtumėme nuspėti ateitį“. Suvokti savo sprendimų ir poelgių pasekmes. O ateitis yra pavojinga ir klampi. Todėl mokymasis yra reikalingas visą gyvenimą, ir teneišnyksta Jumyse aistra žinioms ir pažinimui.

O kaip pasiekti sėkmės gyvenime? Duosiu Jums du patarimus.

Pirma, ieškokite protingesnių už save. Jų nedaug, bet yra. Klausykite, klauskite, dėkitės į galvą ir nesiginčykite. Skaitykite – tai yra lengviausias būdas pasiskolinti išminčių smegenis.

Antras – darykite gera žmonėms. Savo gyvenime Jūs tūkstančius kartų matysite, kaip Blogis ir Neteisybė triumfuoja, o dažnai laimi tie, kurie meluoja ir pataikauja. Tačiau taip pat pamatysite, kad visas tūkstantinis Blogio triumfas nublanksta prieš vieno gero poelgio ar sprendimo pergalę.

Ir atminkite, Gėris visada laimi ne tik filmuose, Jis visada laimi ir tikrame gyvenime.

Ir gerbkite paprastus žmones, nes niekada nežinai, į ką jie pavirs, ar kam jie papasakos apie Jūsų gražų elgesį. Juolab, kad būtent paprasti žmonės užtikrina Jūsų gerbūvį ir gražų gyvenimą. Nes:

Jei šiandien valgei – padėkok ūkininkui.

Jei šiandien Tau šilta – padėkok šachtninkui ir kūrikui.

Jei šiandien Tau saugu šiuose prašmatniuose rūmuose – padėkok statybininkui.

Jei šiandien moki skaityti ir rašyti – padėkok mokytoju.

Jei šandien moki skaityti ir rašyti lietuviškai – padėkok savanoriui ir partizanui.

Sėkmės Jums visiems!

Giedriaus Drukteinio kalba buvo palydėta plojimais.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt