Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Trys žymūs aktoriai nusimeta kaukes: prabyla apie „chaltūrišką“ gyvenimą ir lūžusias kojas

Mykolas Vildžiūnas
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr. / Mykolas Vildžiūnas
Šaltinis: Žmonės.lt
0
A A

Kiek aktoriaus gyvenime yra vietos kaukėms, o kiek – natūralumui ir tikrovei? Trys žymūs aktoriai – Mykolas Vildžiūnas, Julius Žalakevičius ir Martynas Vaidotas – nusiėmė kaukes. Kūrybos namų „Kaukių akademija“ 15-ojo gimtadienio proga vyrai sutiko papasakoti, kas jiems yra gyvenimas be kaukių ir ko žiūrovai nežino apie aktoriaus darbą.

Mykolas papasakojo, kad jo kelias su „Kaukių akademija“ prasidėjo 2002 m., kai jis su ilgametėmis scenos partnerėmis Irena Jankute, Gintare Čepukonyte bei kitais aktoriais vasarą dirbo Palangoje, „Kupetos“ klube.

„Ten mes buvome padavėjai, o vakaro metu rengėme pasirodymus. Po šito darbo mūsų kolektyvas susiklijavo – turėjome paruoštų įdomių pasirodymų, etiudų. Tad grįžę pradėjome tai plėtoti ir nutarėme tai įforminti kaip vardą. Taip gimė „Kaukių akademija“, – pasakoja kūrybos namų įkūrėjas, režisierius Mykolas Vildžiūnas.

Pašnekovas sako, kad šie kūrybos namai jam davė tai, ko per studijas jis kaip aktorius negavo.

„Mes patys atradome ir pajutome kitokį, mažiau akademinį estrados meną, intymesnį ir atviresnį santykį su publika. Taip mes patys savyje išsiugdėme dar vieną aktorinio žanro kryptį“, – kalbėjo jis.

Kurti galima ir tualete

Aktorius Julius Žalakevičius su šiais kūrybos namais yra ilgiau, nei gyvuoja jų vardas. Sako, apie 20 metų – mat prieš tai „kaukių“ kolektyvas veikė ir be vardo. Prisijungęs prie įkūrėjų Irenos Jankutės, Mykolo Vildžiūno ir Gintarės Čepukonytės, Julius pajuto, kad su šita kompanija kurti pasirodymus renginiams yra gera, o kūryba įmanoma visur.

„Gintarė gyveno mažame butuke Vilniaus centre, kuriame mes ir kūrėme legendinę keturių dalių programą. Tam netrukdė nei sofos, kurias pastumdavome, nei šunys, kuriuos išvarydavome į virtuvę. Kūrybai erdvė neturi skirtumo. Jei nori kurti, net ir tualete geriausią ariją sukursi“, – dalijosi Julius.

Julius Žalakevičius
Julius Žalakevičius

Baisiausias dalykas aktoriui

Per tiek metų pašnekovas sukaupė daugybę prisiminimų, tarp kurių – ir traumos scenoje. Aktorius, sako jis, yra tokia profesija, kuri neleidžia nutraukti pasirodymo net ir scenoje lūžus kojai. Panašiai buvo ir jam:

„Programose buvo visokių nutikimų: pavyzdžiui, bandymų šokti per pianiną, kai užkliūna koja ir nusileidi ant kaklo, kuris nelūžta vien atsitiktinumo dėka. Ir ką – šoki vėl ant pianino viršaus ir dainuoji toliau. Čia yra aktoriaus duonos „džiugumas ir linksmumas“: jeigu susilaužai koją, vis tiek turi atšokti, atvaidinti. Žmonės sakys „o, šlubuoji, kaip įdomiai“, o pas tave – trūkusios sausgyslės. Tai yra baisiausias dalykas aktoriaus gyvenime“, – kalba Julius.

Išmoko būti žmogumi

Martynas Vaidotas, su „Kaukių akademija“ dirbantis jau penkerius metus, sako, kad dirbdamas renginiuose jis gali visiškai pritaikyti praktikoje tai, ką išmoko studijuodamas. Aktoriaus išsilavinimas čia labai padeda:

„Kai tu atvažiuoji į renginį, tu nežinai, kas bus. Jeigu tu vedi renginį, tu nežinai, kokia bus publika, todėl tu visada esi gyvas, visada „čia ir dabar“ ir visi tavo dėmesio ratai, visa teorija ir praktika, kurią išmokai Akademijoje, yra šimtu procentu naudojama. Darbas renginiuose yra labai sunkus, tačiau aktorystės studijos čia padeda.

Tapdamas aktoriumi, tu išmoksti pirmiausia būti žmogumi be jokios kaukės – būti čia, dabar, nesiblokuoti scenoje“, – pasakoja Martynas.

Jam pritaria ir Julius: pasak jo, kad ir kokią tobulą kaukę asmuo užsidėtų, jeigu jis pirmiausia nebus tiesiog žmogiškas, ta kaukė patirs fiasko.

„Dažnai renginių vedėjai susikuria savo kaukę, būna labai energingi, kas tiesiog atsibosta. Žmogus gali to mokytis, bet pirmiausia jis turi būti žmogus. Jeigu jis bus žmogus, tada nėra skirtumo, kaip jis bendraus – jis vis tiek bendraus ir bus bei ves tą visą laivą kaip kapitonas“, – kalbėjo aktorius.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Martynas Vaidotas ir Kristina Tarasevičiūtė
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Martynas Vaidotas ir Kristina Tarasevičiūtė

Be kaukės būtum sunaikintas

Mykolas atvirauja, kad, nors aktoriai ir sako, kad scenoje kaukės nusimetamos, iš tikrųjų yra kitaip.

„Tiesa yra ta, kad mes scenoje būname su labai kietaskūre kauke. Negali būti visiškai nuogas, nes tapsi per daug pažeidžiamas ir galop sunaikintas. Scenoje išlieka kaukė, gyvenime taip pat. Scenoje kartais pavyksta nusimesti kaukę, kaip irgi kartais gyvenime pavyksta būti be kaukės.

Iš tikro kaukę mes visada tobuliname kaip rūbą. Atrodo, kad kažkur yra pabaiga, kad tu tą kaukę užbaigsi, bet reikia pripažinti, kad tai tęsis visada, nes jeigu tu tą kaukę užbaigsi, iš esmės užbaigsi karjerą“, – pasakoja režisierius.

„Chaltūriškas“ gyvenimas

Nors kai kurie aktoriai darbą renginiuose vadina „chaltūra“, šie žmonės su tuo visiškai nesutinka. Darbas yra darbas, ir jeigu tu jį darai, turi daryti gerai, sako jie.

„Kiti „chaltūriškai“ ir gyvenimą nugyvena, kiti „chaltūriškai“ valgo, bendrauja – čia yra žmogaus požiūris. Kiekvienas darbas turi būti gerbtinas. Jei nebūtų šlavėjo, kuris gerai šluoja, būtų gatvės purvinos. Kiek yra žmonių, kurie gerai dirba, bet eina į darbą kaip į lažą – eina tik tam, kad yra užtikrintumas, socialinės garantijos ir viskas. Ir yra žmonių, į kuriuos pasižiūri ir nori būti aktoriumi, nes matai tą meilę, atsidavimą, matai švytėjimą. O pilkų yra visur – pilkų pilni biurai, ir juos laiko tik atlyginimas“, – kalba Julius.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt