Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dainininkė Gintarė Karaliūnaitė paaiškino, kodėl buvusiam vyrui atrodo, jog ji nori atimti dukrą

Marcas-André Canuelis ir Gintarė Karaliūnaitė
Žmonės.lt ir asmeninio albumo nuotr. / Marcas-André Canuelis ir Gintarė Karaliūnaitė
Šaltinis: Žmonės.lt
0
A A

Dainininkė Gintarė Karaliūnaitė-Canuel (38) beveik dvejus metus buvo pasirinkusi tylą ir nepasakojo apie savo asmeninį gyvenimą. Tačiau jos vyro Marco Andre Canuelio (35) įrašas socialinėje erdvėje moterį paakino prabilti.

Marcas Andre Canuelis pasiskundė, kad išgyvena sunkų laikotarpį, o Gintarė nori iš jo atimti dukrą Sofiją, kuriai balandžio mėnesį sukaks treji metai.

„Atsiprašau visų, kurie susidūrė su mano bloga nuotaika. Išgyvenu vieną didžiausių nusivylimų gyvenime. Žmona bando atimti vaiką, draugai už nugaros mane viskuo kaltina. Aš nesutinku. Ačiū tiems, kurie palaiko mane. Bet ne viską pastebiu, tad galiu užsidegti be priežasties. Visai kaip šis chameleonas (vyras turi galvoje savo įkeltą gyvūno nuotrauką, - red.), kuris stengiasi man įkąsti, kai noriu jį prižiūrėti ir lepinti. Ačiū tiems, kurie dar yra šalia, kai atrodau lyg patekęs į katastrofą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Marcas Andre Canuelis.

„Kas galėjo iššaukti tokias mano buvusio vyro mintis? Mes esame susitarę, kad „Skype“ programėlę įjungsiu vieną, du kartus per savaitę ir jis su dukra galės pabendrauti. Marco metus laiko gyvena Kanadoje. Tačiau kai kada koją pakiša laiko skirtumas. Sofija lanko darželį, guldau ją anksti, nes kitaip nemiega darželyje. Vakare grįžusi ruošiu valgį, tvarkau namus, ruošiu rūbus rytdienai. Pati Sofija, grįžusi iš darželio skuba prie savo žaislų ir vaikiškų reikalų. Dažnai ji net sako, kad išjungčiau „Skype‘ą“, nes "nenoriu su tėtuku bendrauti". Vyrui atrodo, kad nuteikinėju vaiką, bet tokio mažo juk nepaveiksi – tieisog natūraliai vaikas turi savų užsiėmimų.

Vieną savaitę praleidau su juo susisiekti, nes mažylė sirgo, aš pati sirgau, kitą savaitę pabendravo dukra su tėčiu penkias minutes. Dar aš priminiau, kad metas pagalvoti apie pinigų pervedimą – visa tai, kaip visuomet, iššaukė pasiutimą, - kalbėjo Gintarė Karaliūnaitė. – Turiu mūsų susirašinėjimą, daugelis tikrai nustebtų, kaip galima vadinti savo vaiko motiną tokiais bjauriais žodžiais ir jai grasinti. Ką gi, tų susirašinėjimų galbūt prireiks teisme“.

Gintarės ir Marco dukrytei buvo vieneri metai ir mėnuo, kai vyras išėjo iš namų. Dar metus bandė įsitvirtinti Lietuvoje, bet nesisekė dėl kalbos barjero. Be to, buvo nebaigti mokslai. Tuomet jis nusprendė grįžti į Kanadą.

„Skirtis buvo rimtos priežastys...nejuokingos, negražios labai. Dėl to sunku išlaikyti pagarbą jam kaip žmogui, nors jam atrodo kad ne tik aš, bet ir visa mano aplinka turime psichologinių problemų, siūlo į juos kreiptis man, mano šeimai, draugams.

Kodėl išsiskyrėme, gal kada nors pasakysiu nebent oficialiai išsiskyrus. Marco nenori mokėti pinigų, kaip sakė – nebent 500 eurų per metus alimentų, nes kitus taupytų lėktuvo bilietui, kad galėtų atvykti į Lietuvą pasimatyti su dukra, - aiškino Gintarė. - Galima sakyti, kad finansinės pagalbos nėra, nors vyrui atrodo, kad jos turėtų pakakti. Kai pajudinu jį tuo klausimu, visuomet kyla konfiktas. Žinote, vyrams dažnai atrodo, kad motinos vaikus laiko uždarytus sandėliuke, nemaitina, nerengia, o jei gautų pinigų – juos išleistų savo reikmėms. Marco lankėsi lapkričio mėnesį, nupirko Sofijai rūbelių, dar šiek tiek paliko, kartą pervedė šiokią tokią sumą“.

Gintarei Karaliūnaitei skaudu, kad vyras tam tikra prasme pasipelnė iš judviejų dukters.

Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./Gintarė Karaliūnaitė
Gretos Skaraitienės / 15min nuotr./Gintarė Karaliūnaitė

„Jo mama - buvusi buhalterė, tad sumani tokiuose reikaluose: šeima pasirūpino, kad Sofija gautų Kanados pilietybę, tuo pačiu vyras atgaline data gavo vaikams skiriamą pašalpą, maždaug 400 Kanados dolerių per mėnesį, tad bendra suma susidaro apie 11 tūkstančių Kanados dolerių per metus. Kai tai išsiaiškinau, atsisakiau siųsti tiems reikalams reikalingą savo dokumentą.

Man buvo pikta: jei tai vaiko pašalpa, ji turi atitekti vaikui, juk šeima žino, kad vaiką auginu viena. Dabar atsiunčia 100 eurų per Kalėdas ir gimtadienio proga. Kai iškėliau šį klausimą, mano buvusi antroji pusė vėl labai supyko“, - pasakojo Gintarė Karaliūnaitė.

Gintarė iki šiol nepadavė prašymo skirtis. Tiesiog atidėliojo, kaip sako, tas baisias dienas. Dukra nuo rudens pradėjo eiti į darželį, dažnai serga, Gintarė turi būti su ja, tad griūna bet kokie planai sutvarkyti kokį nors reikalą. Nors moteris puikiai sukasi ir be pagalbos, šią žiemą pasijuto itin išvargusi. Bet pamažu renka reikiamus dokumentus, dar reikia apsispręsti ir dėl advokato – juk tai kainuoja nemažus pinigus.

Kodėl Gintarei vis nepasiseka, juk byra trečia jos santuoka? Pora susituokė ne taip seniai - 2013-aisiais.

„Tai ilga diskusija... Kiek daug aplinkui vienišų moterų, partnerį rasti visam gyvenimui labai sunku. Man atrodė, kad tuo metu, kai sutikau Marcą, viską buvau gerai apsvarsčiusi, bet labai apsigavau ir dar netikėtoje vietoje. O atrodė, kad pažįstu žmones ir turiu patirties. Gal mane vedė noras turėti vaikų... Be to, apie Marcą net mano draugės sakydavo: „Koks geras – net verkti norisi“. Dabar žinau, kad tai pavojinga, po gerumu gali slypėti pavojingi dalykai, jie pradėjo lįsti, kai buvau aštuntą mėnesį nėščia. Ir visi aplinkiniai pradėjo matyti, kad žmogus turi didelių psichologinių problemų. Nepuoliau skirtis, bandžiau padėti tam žmogui, daug kalbėjomės. Tačiau tam tikrų problemų turintiems žmonėms paranojiškai atrodo, kad bet kokia pagalba – tik noras blogio. Kai kartą toks momentas baigėsi blogai, teko priimti sprendimą nebebūti kartu“, - sakė dainininkė.

Nors šiuo metu moteris jaučiasi itin išvargusi ir apie grįžimą į sceną kol kas negali būti kalbos, tuo pačiu stengiasi mėgautis gyvenimu. Jos širdį glosto pačios išpuoselėti ir toliau gražinami namai. Gintarė juokėsi galinti būti puikia statybų vadove, daug sunkių statybos darbų atlieka pati.

„Net artimoje aplinkoje matau, kaip moterys kenčia smurtą, alkoholikus vyrus, o grįžtu į savo namus ir džiaugiuosi, kad vaikai nemato konfliktų. Mes žaidžiame, kalbamės, bendraujame. Patiko sūnaus Naglio, jau dvyliktoko, lyg tarp kitko pasakyta frazė, kuri apibūdina mūsų santykius. Kai išgirdau apie žiaurų paauglių žaidimą „Mėlynasis banginis“, paklausiau, ar jis apie tai žino ir ką galvoja. Naglis man pasakė, kad viską žino, tačiau daugybė jo bendraamžių iš viso nebendrauja su tėvais. „Nėra taip, kaip pas mus, mama“, - pasakė vaikas ir tie jo žodžiai man įstrigo į širdį. Visada gyvenime sprendimus priimdavau atsižvelgdama į savo vaikus, kaip jiems būtų geriau. Man pirmoje vietoje ne vyrai, ne pinigai, o vaikai.

Nors dabar situacija atrodo prasta, bet gyvenimas juda į priekį, ūgtels dukrytė, po kokių metų gal turėsiu daugiau laisvo laiko ir iš tiesų vėl pradėsiu dainuoti“, - kalbėjo moteris.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt