Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Laidos „Radistai“ redaktorius Ignas Lelys atvirai – apie žvaigždes, feisbuką ir pozityvo galią

Ignas Lelys Interviu
Deivido Ben nuotr. / Ignas Lelys
Šaltinis: Žmonės.lt
0
A A

Jaunasis radijo laidų vedėjas Ignas Lelys (22) labiausiai stebina socialinėje erdvėje turima daugiatūkstantine minia gerbėjų. Drauge su Rolandu Mackevičiumi ir Jonu Nainiu dirbantis vaikinas sako, kad visko, ką dabar turi, pasiekė sunkiai dirbdamas, o jo atsiradimą ir įsitvirtinimą pramogų pasaulyje iš dalies lėmė kitokia, nei daugumos jo bendraamžių, vaikystė.

Atrodo, kuo labiau auga susidomėjimas Ignu, tuo daugiau šis jaunuolis stengiasi. Be šmaikščių vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose, jis gali pasigirti ir jaunimui dėstomomis paskaitomis. Apie ką? Apie didžiulę sėkmę ir tai, kas ją gyvenime lemia.

Ignai, esi „Radistai“ laidos redaktorius ir radijo laidų vedėjas. Labai jaunas atsidūrei tarp žymių pramogų pasaulio atstovų. Trumpai papasakok, kaip tau pavyko taip greitai užimti vietą šalia patyrusių šiame versle žmonių?

Viską mūsų gyvenime lemia kažkokie ankstesni įvykiai. Aš gimiau Kaune, tada persikraustėme į Tauragę pas senelius, vėliau su tėvais apsigyvenome Šilutėje, ten baigiau keturias klases ir būdamas dar mažas išsikėliau gyventi į Klaipėdą, kur, anot tėvų, turėjo būti daugiau galimybių. Baigęs vidurinę mokyklą studijuoti išvykau į Vilnių. Esmė, kad keliaujant po visus miestus, keisdavosi mokyklos, draugai ir visa aplinka, tad aš anksti išmokau prisitaikyti prie žmonių ir būti tokiu, kokiu reikia.

Įsidarbinęs pas radistus aš sparčiai tobulėjau. Reikėjo išmokti montuoti tiek vaizdo, tiek garso įrašus, fotografuoti, filmuoti. Virti skanią kavą (nusijuokia). Kadangi gavau galimybę prižiūrėti feisbuką, tai teko mokytis iš naujo net rašyti lietuviškai, nes to gerai daryti nemokėjau. Per keletą metų viso to išmokau ir tapau laidos redaktoriumi.

Deivido Ben nuotr./Ignas Lelys
Deivido Ben nuotr./Ignas Lelys

Tave galima vadinti socialinių tinklų žvaigžde, mat ten turi begales sekėjų, kurie kiekvieną dieną laukia Tavo vaizdo įrašų. Išduok paslaptį, kaip tokį būrį surinkti? Ką reikia daryti?

Darbas ir dar kartą darbas. Kiekviena platforma tiek „Facebook“, tiek „Instagram“ ar „Youtube“ reikalauja turinio, ir jei tu žmonėms jį suteiksi – atsiras gerbėjų bei sekėjų, laukiančių, ką jiems parodysi kiekvieną dieną. Bet jei tu dalinsiesi konkursais, Artūro Orlausko anekdotais, ar kelsi nuotraukas, kur tūsini su draugeliais – žmonės tavimi nesusidomės. Anoks čia turinys. Reikėtų tą suprasti ir pradėti dirbti su socialiniais tinklais. Aš keliu juokingus vaizdo įrašus, stengiuosi suteikti žmonėms pozityvo. Kaip išlaikyti tą būrį tavimi besidominčių gerbėjų? Na, pavyzdžiui, aš dažnai su jais bendrauju. Reaguoju į komentarus, vertinu, kai mane pagiria.

Kaip manai, kokia socialinių tinklų galia šiomis dienomis?

Socialiniai tinklai yra tavo gyvenimas, juos turi prižiūrėti taip pat, kaip kiekvieną dieną prižiūri save. Tu niekada negalėsi įsidarbinti geroje vietoje, jei tavo feisbuko paskyra atrodys nekaip. Žmonės kartais nuvertina socialinius tinklus ir galvoja, kad jų niekas nemato. Mato... Ir mato visas pasaulis, tad susitvarkykit, mielieji. Jei nežinote kaip, tam yra keletas protingų patarimų „Youtube“ svetainėje.

Dėl pačios galios... Galima pažvelgti ir kitu kampu. Socialiniai tinklai padeda atrasti dingusius žmones. Tie patys tinklai padeda Andriui Tapinui ar Olegui Šurajevui politikuoti, dalintis diskusiją sukeliančiomis įžvalgomis. Kai kam tai padeda atrasti norimą darbą ar net užsidirbti. Tai yra didžiulė jėga, o ją valdyti – menas.

Kuri vaizdo įrašus, kuriuose šaipaisi iš dainininkų, aktorių, modelių. Dažniausiai tai būna lietuvaičiai. Ar sulauki kritikos iš jų pačių?

Ne. Šiandiena sukūriau vaizdo įrašą, kuriame, galima sakyti, parodijuoju Karoliną Meschino, bet susirašėme su žinoma mergina ir abu juokėmės. Dažniausiai tiems, kurie būna nepatenkinti – palinkiu daugiau pozityvo gyvenime.

Neseniai skaitei paskaitą moksleiviams, gali atskleisti apie ką ji buvo?

Tai buvo susitikimas. Žmonės atėjo paklausyti mano istorijos, apie tai, kaip vaikinukas iš Šilutės nuėjo ilgą kelią, kol atsidūrė ten, kur stovi dabar. Pasakojau apie savo gyvenimo įvykius, kurie paveikė mane, padarė stipresniu ir suteikė įgūdžių siekti užsibrėžtų tikslų. Smagu matyti, kai žmonės šypsosi ir juokiasi. Po paskaitos gavau labai daug žinučių su padėkomis.

Viena mergina net pasidalijo liūdna istorija. Pasakojo, kaip nusižudžius jos draugei ilgą laiką negalėjo išbristi iš depresijos ir mes su kolega jai padėjom iš to liūdesio liūno išbristi. Tokie pasakojimai sukrečia, bet priverčia nesustoti ir nešti tą pozityvo užtaisą toliau. Lietuvoje taip dažnai lyja, apniukęs oras... Galvoju, tegul geriau taip nebūna bent mūsų galvose.

Deivido Ben nuotr./Ignas Lelys
Deivido Ben nuotr./Ignas Lelys

Ar sunku skaityti paskaitą, kai esi beveik to paties amžiaus, kaip ir tie žmonės, atėję tavęs paklausyti?

Paskaitos metu pastebėjau, kad niekas nekalbėjo, visų akys buvo išsiplėtusios ir klausė manęs. Nerealus jausmas. Po šitos paskaitos kitos šešios mokyklos mane pakvietė atvykti. Ar tai ne įrodymas, kokie yra stiprūs socialiniai tinklai?

Važiuojant traukiniu po paskaitos man kilo mintis. Nusprendžiau artėjančių susitikimų su jaunimu metu surinkti po simbolinę auką ir vėliau surinktus pinigus nuvežti į to miesto ar miestelio senelių namus.

Ar tikrai manai, kad jaunas žmogus (dauguma sakytų „be patirties“) gali mokyti kitus? Vis dar populiarus mąstymas, jog tik vyresnioji karta gali dalytis gyvenimo tiesomis.

Kiekvieno žmogaus patirtys – skirtingos. Mes visi svajojame turėti herojiškų galių, tačiau dažnai nežinome, kad jas jau turime. Galime vieni iš kitų mokytis. Mano perduodama informacija yra ne tokia pati, kaip toji, kurią kažkam perduos jų tėvai ar seneliai.

Kokia socialinių tinklų persona tau iki šiol yra palikusi didžiausią įspūdį?
Jei iš lietuvių... Tai gal Mantas Katleris? Džiaugiuosi, kad jį pažįstų. Iš jo išmokau būti stipresniu ir suprasti, kad ne visiems patiksi ar įtiksi. Mantą visi žino, kaip juokdarį, nesąmonių darytoją, bet iš tikrųjų jis labai protingas žmogus, iš kurio tikrai yra ko pasimokyti.

Deivido Ben nuotr./Ignas Lelys
Deivido Ben nuotr./Ignas Lelys

Turi tiek daug sekėjų, tačiau visuomet reiškiesi tik šmaikščiais vaizdo įrašais, kodėl neįsitrauki į „aštresnes“ diskusijas. Politiką, visuomenei aktualias socialines temas?

Nes mano tokia auditorija, kurią reikia juokinti ir suteikti pozityvo. Nesiveliu į temas, kurios teikia blogas emocijas. Taip ir pats esu laimingesnis.

Iš ko niekada nedrįstum pasišaipyti?

Iš Prezidentės. Ji vienintelis žmogus Lietuvoje, kurį bijočiau parodijuoti.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt