Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ilona Balsytė: „Muzika turi stebuklingų galių, tik reikia jas pasiimti“

Ilona Balsytė
Keistuolių teatro nuotr. / Ilona Balsytė
Šaltinis: Žmonės.lt
0
A A

Rolių gyvenime Ilona Balsytė turi ar turėjo įvairių – Keistuolių teatro viena iš įkūrėjų, teatro ir kino aktorė, įvairių edukacinių projektų vaikams sumanytoja ir įgyvendintoja, dėstytoja, muzikos pedagogė. Sąrašas, žinoma, galėtų tęstis, o mylima aktorė įsitikinusi, kuo kitoniškesnį ir spalvingesnį gyvenimą žmogus gyvena, tuo spalvingesnis tampa pats žmogus. Kartu su Ilona Balsyte kalbamės apie Keistuolių teatre jos organizuojamas atviras muzikines pamokėles „Profesionalai vaikams“ bei, žinoma, muziką ir teatrą.

Martyno Siruso nuotr./Ilona Balsytė
Martyno Siruso nuotr./Ilona Balsytė

Kas yra Ilona Balsytė?

Visų pirma esu mama, o ar gera mama? Reikėtų paklausti mano vaikų. Tikiuosi, kad esu aktorė, o ar režisierė? Nežinau, niekada to nedariau oficialiai. Ar esu gera mokytoja? Taip pat reikėtų paklausti mano mokinių ar jų tėvelių.

Kuo stengiatės vadovautis gyvenime?

Kai manęs paklausia, ar aš esu laiminga, aš visada atsakau, kad žmogus yra tiek laimingas, kiek galvoja esąs laimingu. Ir aš galvoju, kad esu laiminga, juk viskas priklauso nuo mūsų pačių: ko mes norime, ko mes siekiame, apie ką mes svajojame.

Kaip galvojate, kodėl teatras svarbus ir reikalingas?

Teatras nėra toks siauras, kad galėtume jį dabar ir čia apibrėžti bei pasakyti, kas jis ir kodėl jis yra. Teatras atsirado iš žaidimų ir ritualų, tuomet jo funkcija buvo viena, šiandien – režisūrinis teatras, negali sakyti, kad jo funkcija pakito, manau, ji tiesiog prasiplėtė. Žinoma, teatras turi labai svarbią visuomeninę ir ugdomąją reikšmę. O svarbu ir tai, kad žmonės gali čia ateiti ir išgyventi tai, ko jiems labiausiai šią akimirką reikia, stengtis suprasti, pajusti, užduoti sau filosofinius klausimus ir galbūt paieškoti atsakymo. 

Algimanto Aleksandravičiaus nuotr./Ilona Balsytė
Algimanto Aleksandravičiaus nuotr./Ilona Balsytė

Ką muzika reiškia jūsų gyvenime?

Aš manau, kad kiekvienam žmogui ji yra reikalinga, ar žmogus liūdi ar linksminasi jam ji yra svarbi. Aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be muzikos. Ji visada yra šalia manęs, aš ją visuomet turiu su savimi, aš visada dainuoju mintyse, netgi tyla yra muzika ir dabar mums kalbantis aš ją girdžiu.  

Visą šį sezoną Keistuolių teatre paskutinį mėnesio sekmadienį pristatote atvirų muzikinių pamokėlių ciklą „Profesionalai vaikams“. Jos taip pat turi muzikinį pagrindą, kodėl?

Tikriausiai todėl, kad ir Keistuolių teatras be muzikos niekada negyveno. Nevadinčiau mūsų teatro muzikiniu, tačiau Keistuolių teatrą muzika lydi nuolat, nuo pačių pirmųjų jo dienų. Mes: aš, Aidas Giniotis, Sigutis Jačėnas, vadovaujami režisieriaus Romualdo Vikšraičio, dar neįkūrę teatro jau ieškojome muzikinės formos. Kurdami vaikams, mes nusprendėme tai daryti su muzika.

Televizijoje mane pakvietė sekti pasakas vaikams kaip tetą Betą, kurios negalima pakartoti. Muzika visada yra šalia teatro ir ne tik mūsų, apskritai, ji – viena pagrindinių režisūrinių įrankių be kurios teatras šiandien negyvena. Vieną teatrą vaikai pažįsta per žaidimą, kitokį teatrą – per muziką, o tai yra labai gerai, kai vaikai gali pažinti iš dviejų pusių. 

Kaip gimė idėja įgyvendinti šį muzikinį projektą vaikams?

Ši idėja susiformavo per laiką. Aš supratau, kad turiu tai padaryti dėl kelių priežasčių. Aš vaikus mokau muzikos per teatrą, per žaidimą ir taip mes mokomės viso pasaulio pažinimo. Ir aš turėjau supažindinti vaikus su įvairiais muzikiniais instrumentais, kai staiga supratau, kad jeigu aš jiems rodau smuiko paveikslėlį ir paleidžiu jo garso įrašą, tuomet vaikas lyg ir supranta, lyg ir atpažįsta, lyg ir susidomi, bet tai pilnai jo nepaveikia kaip galėtų. Kaip gi tu gali paveikslėliu ir įrašu atskleisti instrumento esmę, kai tai yra tik užuominos. Ir tuomet aš supratau, kad turiu atskleisti vaikams instrumentus iš pačios gražiausios pusės, kai juo groja tikras profesionalas. 

Victor Morozov nuotr./Ilona Balsytė
Victor Morozov nuotr./Ilona Balsytė

Kodėl šio projekto pavadinimas būtent „Profesionalai vaikams“?

Iš pradžių galvojau, galbūt pakviesti studentą, tačiau, kad ir koks jis bebūtų geras mokinys, jo gyvenimas tęsiasi dar tik dvidešimt metų ir jis dar labai trumpai spėjo pamilti savo valdomą instrumentą. O profesionalas, kuris jau keturiasdešimt metų negali išsiskirti su savo instrumentu ir  stipri meilė jaučiama tam instrumentui persiduoda klausytojams.

O kodėl vaikams? Kai dirbi su suaugusiais, supranti, kad kartais jie kažko nežino, ką tikrai galėjo sužinoti anksčiau, tačiau galbūt jau pavėlavo. Norisi, kad nuo pat mažens vaikai turėtų galimybę susipažinti su tam tikrais dalykais. Todėl pradėjau dirbti su vaikais nuo trijų metų. Ir kalbėdami apie instrumentus, apie jų istoriją, kilmę, mes kartu aprėpiame geografiją, susipažįstame su pasauliu, įvairių tautų muzika, istorija bei įvairių tautų šokiais. 

Kokios pamokos mūsų laukia artimiausiu metu?

Paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – kovo 29 d. 15 val. Keistuolių teatro eksperimentinėje salėje vyks „Profesionalai vaikams. Styginiai iš arti“ kartu su kontrabosistu Giedriumi Bendoraičiu ir styginių kvartetu „Chordos“ drauge su vaikais keliausime per visus žemynus, kad sužinotume, kaip skamba styginiai net ir pačiuose tolimiausiuose pasaulio kraštuose.

O balandžio 26 d. 15 val. vyks „Profesionalai vaikams. Vakarų Afrikos būgnų aidas“ kartu su  Vakarų Afrikos būgnų mokykla, pamokos metu kiekvienas iš vaikų gaus būgną ir visi kartu kursime ritmo improvizacijas, turėtų būti iš tiesų smagu. Na, o gegužės mėn. „Profesionalai vaikams“ pamoką planuojama skirti mūsų mylimam instrumentui – kanklėms. 

Dimitrijaus Matvejevo nuotr./Ilona Balsytė
Dimitrijaus Matvejevo nuotr./Ilona Balsytė

Kokie jūsų lūkesčiai organizuojant šias muzikines pamokėles, ką norite, kad kiekvienas dalyvis pasiimtų ir išsineštų?

Šiandien muzikos aplink mus yra labai daug, tačiau kiek mes ją jaučiame, suvokiame, girdime ir kaip ji mus veikia. Aš manau, kad muzika turi daug daugiau stebuklingųjų galių nei šiandien mes iš jos gauname. Todėl organizuodama šias pamokėles aš negalvoju apie trumpalaikį tikslą, aš galvoju apie ilgalaikį. Galvoju apie vaikus, kai jie taps suaugę, kad jie priartės prie muzikos ir bus kūrybingi, nes žmogus iš prigimties yra muzikali ir kurianti būtybė, todėl tikiu, kas vaikai užaugę lankys visokios muzikos koncertus, pažins muziką ir gebės priimti muzikos teikiamus stebuklus.

Kaip galvojate, ar teisingai sakoma, kad duodantis žmogus visuomet gauna daugiau?

Organizuodama šias muzikines pamokas vaikams aš negalvoju, ką iš to gausiu. Manau, kad kiekviename žingsnyje, kai žmogus susitinka su kitais žmonėmis jis taip pat mokosi. Kiekvienas mes turime turėti savo pamokų bagažą. Ruošdama šias pamokėles aš pati turiu labai daug į ką įsigilinti ir sužinoti. Kartais atrodo, mes daug ką žinome, bet žinoti niekada nebūna per daug. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt