Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Baleto primarijus Nerijus Juška: „Besibaigiant metams nori ar nenori prisimeni padarytas klaidas“

Nerijus Juška
Loretos Kondratės nuotr. / Nerijus Juška
Šaltinis: Žmonės.lt
0
A A

Baleto primarijus Nerijus Juška, ne kartą viešai užsiminęs, jog dėl daugybės per karjerą patirtų traumų reikėtų mažinti darbų krūvį, neatsispyrė kvietimui po daugelio metų Didžiojoje scenoje vėl šokti klasikinį baletą. Šįkart į princo vaidmenį spektaklyje „Kita Pelenės istorija“ žinomas artistas turi įsijausti Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

„Kūnui tenka didžiulis fizinis krūvis, po kurio anksčiau, kai turėdavau laiko, atsipalaiduodavau baseine. Bet to nebepakanka. Besibaigiant metams nori ar nenori prisimeni padarytas klaidas. Skirtumas šįkart tas, jog ne vien apie tai galvoju, bet ir imu spręsti situaciją“, - patikino pašnekovas.

Pasak baleto primarijaus, per savo karjerą jis yra patyręs nesuskaičiuojamą skaičių kelio operacijų bei čiurnos traumų. Pastarąsias N. Juška „gydydavo“ tiesiog palaukdamas kelias savaites, kol sužeistos vietos tinimas atslūgs ir vėl bus galima šokti.

„Baletas yra sunkus sportas, bet jo besimokantieji nėra ruošiami tokiam fiziniam krūviui bei mokomi, kaip savo kūną stiprinti, prižiūrėti ir mažinti traumų riziką. Per tiek laiko daug ko pasimokiau, jaunajai kartai patariu, kaip savimi rūpintis bei palaikyti gerą fizinę formą kuo ilgiau“, - sakė . Juška.

Save ištikimu šokio vergu laikantis primarijus neabejoja, kad balete karjeristų ir maksimalistų niekuomet nestinga. Tačiau, beatodairiškai norėdami atlikti kuo sudėtingesnius vaidmenis, savo sveikatą jie dažniausiai pamiršta.

„Prisimenu net kelias itin skaudžias istorijas, susijusiąs su persitempimu bei savo galimybių neįvertinimu. Tai buvo ne itin malonios pamokos“, - prisiminė N. Juška.

Besiruošdamas „Gulbių ežero“ premjerai jis itin intensyviai repetavo savo vaidmenį, norėdamas į šokį įtraukti sudėtingų, iki tol kitų atlikėjų nenaudotų elementų.

„Dariau špagatus ratu ir dvigubą šuolį. Deja... Nusileidau tragiškai – trūko raiščiai. Koja buvo mėlyna nuo pirštų galiukų iki kelio. Nors mačiau situaciją, medikų tvirtinimais, kad po trijų savaičių šokti premjeroje negalėsiu, nepatikėjau. Vos sumažėjus tinimui ėmiau savarankiškai mankštinti raumenis. Po tokios iniciatyvos koja tik dar labiau ištino ir net daktarai nebegalėjo kurį laiką nieko padaryti. Su premjera teko atsisveikinti ir kantriai laukti, kol vėl galėsiu mankštintis“, - prisiminė baleto šokėjas.

Kitą kartą dėl lūžusio pėdos kaulo jam teko praleisti ir „Venecijos karnavalo“ premjerą.

„Tai, kas yra „padaryta“ kojoms, ištaisyti nebeįmanoma. Dabar su specialistų pagalba galiu tik nebepabloginti situacijos ir tai, be abejonės, yra labai svarbu“, - patikino N. Juška, po sudėtingų „Kita Pelenės istorija“ spektaklių vis daugiau laiko skiriantis reabilitacijai Birštono „Eglės“ sanatorijoje. Čia šįmet buvo atidarytas naujas korpusas su funkcinės diagnostikos ir reabilitacijos centru, kur N. Juškai pirmiausia keliais moderniais įrenginiais ištirta bendra raumenų sistemos būklė. Didelį įspūdį primarijui padarė trimatis nugaros raumenų ištyrimas ir treniravimas aparatu „Centaur“. Taip pat galimybė centre ne tik išsiaiškinti problemas, bet ir atlikti būtent silpnos vietoms stiprinti skirtus pratimus.

„Svarbu, kad visi išsamūs tyrimai buvo atlikti per tą pačią dieną ir išgirdau ne tik rekomendacijas, kaip reikia mankštintis, bet ir spėjau pasilepinti purvo voniose ir šalčio kameroje!“, - sakė N. Juška.

Anot jo, šalčio procedūros metu visas kūnas trumpą laiką yra veikiamas nuo -100 °C iki -140 °C temperatūroje.

„Ekspertai paaiškino, jog nesušalti itin žemoje temperatūroje padeda skystos azoto dujos, nes jų dėka šalčio kameroje šaltis yra sausas ir juntamas tik paviršiniame odos sluoksnyje. Krioterapija mažina ūmų ir lėtinį skausmą, slopina uždegiminius procesus, aktyvina kraujotaką, stiprina imunitetą, mažina nerimą, gerina nuotaiką, miegą, skatina regeneracinius procesus, kolageno sintezę“, - įgytomis žiniomis dalinosi N. Juška.

Jis neabejojo – baleto šokėjai, kaip ir kiti profesionalūs sportininkai, turėtų būti nuolat prižiūrimi gydytojų bei kineziterapeutų. N. Juškos nuomone, judesio meno atstovai neturėtų spėlioti, kaip savimi rūpintis po spektaklių ar treniruočių.

„Yra dalykų, apie kuriuos susimąstai vėliau nei derėtų... Ir tam, kad kažkas keistųsi, nebereikėtų laukti nei Naujųjų metų, nei pirmadienio. Juk iš tiesų ir be priminimų žinome, kas gyvenime svarbiausia...“, - patikino N. Juška.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt