Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Augalinės mitybos žinovės Gražinos Gum gyvenimo recepte – ir mažytė nuodėmė

Gražina Gum
Asmeninio albumo nuotr. / Gražina Gum
Šaltinis: Žmonės.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jei tik praleidi žodį „išmintingas“, net patys geriausi tavo ketinimai gali ne tik žlugti, jie gali net pridaryti bėdos. Tą puikiai per keliolika metų veiklos suvokė augalinės mitybos žinovė, knygų apie sveiką mitybą autorė Gražina Gum (41 m.). Ją to išmokė ne tik kolegų, bet ir pačios pamokos, kurių niekada nepavadintų klaidomis.

Naujausias Gražinos sumanymas – organizmą valančios atostogos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, kur ką tik išleista jos knyga „3 dienų mitybos programa“. Detoksikuojančių atostogų sumanymui – treji metai, Gražina džiaugiasi, kad šia idėja susidomi vis daugiau žmonių.

Gal ir galėtų Gražina šiek tiek pykti, kad mama kažkada primygtinai patarė imtis medicinos studijų, o jau tada ji gali atsidėti išsvajotai aktorystei. Bet šiandien jos gyvenimas toks kupinas sveikatinimo idėjų, jų populiarinimo, sveikų produktų gamybos, entuziazmo ir tikėjimo tuo, ką daro, kad mamai priekaištauti negalėtų. Medicinos mokykla suteikė bendrų žinių apie žmogaus kūną, vėliau sekė daug metų mokymosi ir gilinimosi į ajurvedą, makrobiotiką, augalinę mitybą.

Kūrybos troškimą Gražina vis dėlto įgyvendino – baigė dar ir menotyros studijas. Jos gyvenimo kelyje buvo net modelio darbas, turėjęs įtakos tam, kuo ji šiandien užsiima, nes atkreipė dėmesį į tai, kaip kuo ilgiau išlikti lieknesne, jaunatviška, kupina enegijos.

Detoksikuojančios atostogos – tai atrodo taip nuobodu.

Štai ir ne, nes įvairios mano organizuojamos stovyklos išsirutuliojo būtent į tokį projektą. Mes ten toli gražu nebadaujame – gyvas, žalias maistas, patiektas gurmaniškai nustebina visus dalyvius. Ir jis skanus! Tai ne vien sultys ar kokteiliai. Vyksta paskaitos, masažai, fiziniai užsiėmimai, mokomės gaminti sveiką maistą – žmonės po kelių dienų ar savaitės tokių atostogų išsiveža receptų, kuriuos gali lengvai pritaikyti savos kasdienybės ritme.

Džiugina, kad vaikai detoksikuojančias atostogas dovanoja savo tėvams – nori, kad šie pakeistų įsisenėjusius mitybos stereotipus, sureguliuotų savo spaudimą, atsikratytų sąnarių skausmų.

Juk nieko nestebina kelios valandos ar savaitgalis į SPA centre. Mano rengiamose stovyklose, kaip juokauju, SPA procedūros prasideda iš vidaus. Augalinis, termiškai neapdorotas maistas šarmina organizmą, ko labai mums ir trūksta, nes jis užrūgštintas netinkamos mitybos – iš to prasta savijauta ir negalavimai. Tad net kelios dienos su taip vadinama „gydančia“ mityba padeda pajusti palengvėjimą.

Į jas atvyksta jau žinantys, kas yra augalinė, gydanti tinkama mityba?

Vieni nori kelias dienas pabūti sveikatinančioje aplinkoje – pasaulyje labai populiarus toks prasmingas poilsis. Vis dėlto kartą detoksikuojančių atostogų atvyko moteris, kuri po kelių dienų nusprendė, kad pataikė visiškai ne ten, kur įsivaizdavo ir išvyko.

Mane labai džiugina, kad vaikai tokias atostogas dovanoja savo tėvams – nori, kad šie pakeistų įsisenėjusius mitybos stereotipus, sureguliuotų savo spaudimą, atsikratytų sąnarių skausmų. Nėra tikslo, kad visi pakeistų mitybą, svarbiausia – suteikti žmogui galimybę atsigauti, o į kasdienybę grįžti su kita energijos bei savijautos kokybe.

Ne vienas ypač vyresnės kartos skaitytojas pagalvotų, kad tokios atostogos – tikras išlepimas.

Tokie ir nevažiuoja. Tokios atostogos – savotiška meditacinė būsena. Daugelis sako, kad viską apie mitybą lyg ir žinojo iki atostogų. Tačiau nieko nedarė! Štai tame ir esmė. Atostogos suteikia tą reikalingą impulsą, dažnas grįžęs nebenori gyventi taip, kaip anksčiau.

Asmeninio albumo nuotr./Gražina Gum
Asmeninio albumo nuotr./Gražina Gum

Kaip tik šiuo metu vykdau internetinį projektą „14 dienų pokytis Super Sveikata“. Sugalvojau savo socialinio tinklo žalireceptai.lt sekėjams padovanoti pokyčių dienas. Tinkamas periodas – iki šv. Velykų gavėnios metas – nuo seno buvo taikomas atsinaujinti. Tikslas – sužinoti, pajusti, kas tinka organizmui, susigrąžinti energiją. Tad kas dieną dalinuosi patarimais, receptais. Dalyviai gavo rekomendacijas, kurių turėtų laikytis.

Jūs sėkmingai pildote savo sumanymus, bet ar išsipildėte kaip laiminga moteris?

Apie asmeninį gyvenimą nemėgstu pasakoti. Informacija – tai savo energijos skleidimas, žvelgiu į tai atidžiai. Esu mylima, esu laiminga, turiu 17 metų sūnų. Laimė – tai vidinė būsena, nereikia ieškoti, kas tave galėtų padaryti laiminga. Tai esminė žmonių klaida. Visų pirma pati turi tapti laiminga, realizuojanti savo idėjas, pilna. Tada ir su kitais žmonėmis ar žmogumi jautiesi laiminga. Tai liečia ne tik moteris.

Ar esate išgyvenusi išdavystę?

Savo šeimoje – ne. Versle buvo skaudžių išdavysčių, netekčių. Kuo skaudžiau, tuo patirtis didesnė ateina. Prieš devynerius metus mirė mano tėtis, šis sukrėtimas man – didelis brandos šuolis. Dar ir tai prisidėjo prie mano kelio pasirinkimo – norėjau daugiau sužinoti ir kitiems perduoti, kaip sau padėti.

Ar jūsų šeimos vyrai maitinasi taip, kaip jūs?

Taip, jie sveikai maitinasi. Sūnus – vienas iš tų impulsų, kuris mane atvedė į augalinės mitybos paieškas. Kai buvo mažas, pasireiškė alergija pieno produktams, skonio stiprikliams, kurių pilni maisto produktai. Aš pati dažnai sirgdavau peršalimo ligomis, kamuodavo žemas hemoglobino lygis. Pradėjau ieškoti atsakymų, kodėl ir kaip pašalinti sutrikimų priežastis.

Sūnui nei draudžiu, nei aiškinu, ką valgyti. Jis žino pagrindus, pats renkasi, galėtų bendraminčiams paskaitas skaityti. Iš viso elgiuosi laisvai, įsiklausydama savo vidaus, paisydama nuotaikos, metų laikų kaitos. Būna, savaitę rytais visa šeima geriame žaliuosius kokteilius, tačiau kai kada to nedarome. Gal net nesu žaliavalgė – labiau žmogus, kuris stengiasi sąmoningai maitintis, gyventi, jausdamas sezoniškumą, gamtos, kūno ritmą. Man regis, toks gyvenimo būdas net stiprina žmonių ryšius, tarkime, mudu su sūnumi daug kalbamės tinkamos mitybos, gyvensenos temomis, tai mus suartina.

Kokioje stadijoje jūsų dabartinė veikla, jau galite pasidžiaugti, kad uždirbate duonai ir sviestui, nors to jūs nevalgote greičiausiai?

Visada buvau savo gyvenimo kūrėja, mažai dirbau kitiems. Sukūrę savą verslą žino, kad visko versle nutinka, būni ir sviestu, ir grietinėle užsitepęs, o būna ir sunkių momentų.

Dabar leidžiu savą produktų liniją – tai tarsi papildai lieknėjimui sveikai ir be streso, energijos grąžinimui, organizmo valymui. Viskas iš gamtos. Kadangi mes negalime nuolat pasiekti jūros, sezoniškų augalų, tad sukūriau produktus, kad greitai žmogus galėtų papildyti organizmą maistingomis medžiagomis, sustiprėti.

Šiuo periodu esu įsitraukusi į moters biologinio amžiaus pratęsimą. Mes juk per mėnesį išgyvename gausybę emocijų, susijusių su ciklais bei jų padariniais.

Asmeninio archyvo nuotr./Gražina Gum
Asmeninio archyvo nuotr./Gražina Gum

Kaip tai galima būtų sumažinti tas mūsų bangas? Pasirodo, galima. Gilinuosi į gamtinius augalinius hormonus, kurie gali moterims padėti.

Iš viso, kai pradėjau gilintis į gyvo maisto tendenciją, atradau, kad iš paprastų sudėtinių dalių galima išgauti nuostabius skonius, spalvas, derinius ir tekstūras. Tai kūryba. Mane itin žavi produkto unikalumas, pavyzdžiui, 50 gramų saulėgrąžų sėklų turi paros geležies normą. Kiekvieno tinkamo maistui augalo sėkla, lapelis turi didžiulę maistinę vertę nuo pavasario iki vėlyvo rudens.

Visada buvau savo gyvenimo kūrėja, mažai dirbau kitiems. Sukūrę savą verslą žino, kad visko versle nutinka, būni ir sviestu, ir grietinėle užsitepęs, o būna ir sunkių momentų.

Kai sūnus buvo mažas, vasaras leisdavome su juo Žemaitijoje, senelių sodyboje. Perskaičiau galybę knygų, dienas leisdavome laukuose rinkdami įvairius maistinius ir vaistinius augalus. Ir dabar kasmet su mama sodyboje renkame vasarą augalukus, džioviname.

Todėl dabar pavasarį patariu žmonėms, kaip paprastai galima sustiprinti organizmą – tegul į kokteilius keliauja kiaulpienės, garšvos, dilgėlės, taip galima sustiprinti organizmą žiemai.

Jūs buvote atidariusi vieną pirmųjų žalio maisto restoranų, kodėl jis nesulaukė šių dienų?

Mūsų restorane nebuvo mėsos, pieno produktų, kepinių, alkoholio – pasirodo tik įvairovė padeda išsilaikyti maisto kryptį pasirinkusiems restoranams. Tikėjau ir norėjau dirbti būtent su tokia idėja, tik dabar ją skleidžiu kitaip. Neįvertinau mūsų klimato, to, kad atšalus orui žmonės nori kitokio maisto.

Buvo labai didelė komanda – kolegos iš kitų restoranų net stebėjosi, kad tiek dirba žmonių, tačiau virtuvė buvo tarsi mini gamykla, viską – net padažus, džiovintą duoną, desertus – gamindavome patys. Įprastai tortai laikosi iki savaitės laiko ir ilgiau, mūsų gaminamų vartojimo laikas žymiai mažesnis, tad gamindavome dažnai. Nepasakysiu, kad mano įkurtas žalio maisto restoranas buvo klaida – tai patirtis, kurios nesigailiu.

Dabar tiek daug informacijos, žinios prieštarauja viena kitai. Pavyzdžiui, jūs teigiate, kad žalius kokteilius gerti sveika, tačiau neseniai plačiai pasklido vieno mediko teiginys, kad to daryti nereikia, nes vienu metu organizmas negali tinkamai susidoroti su ląstelienos ir vitaminų bei mikroelementų bomba. Ar tokie priešingi jūsų filosofijai teiginiai kenkia verslui?

Niekaip neatsiliepia verslui. Mano knygą „3 dienų kokteilių programa“ ir toliau perka. Kadangi sukuosi tinkamos mitybos informacijos sraute, žinau, kad, pavyzdžiui, kokteilių reikšmę neigęs gydytojas savo nuomonę jau pakeitė ir dabar jis giria kokteilius bei jų įtaką sveikatai.

Išminties reikia visame kame, net ir darant tokį paprastą dalyką kaip kokteilis: nereikia sukrauti į jį įvairiausių vaisių, daržovių ar žalumynų. Pakanka kelių sudėtinių dalių, tarkim, vienas mano mėgstamiausių – suplaktas iš obuolio, banano (galite keisti avokadu), mėlynių ir, tarkim, garšvų ar dilgėlių pundelio. Juk koks skirtumas, kaip – trintą ar visą – valgysi obuolį ar bananą, o štai pundelio žalumynų nesušlamši.

Daugelį nustebino garsi žaliavalgystės entuziastė, Amerikoje gyvenanti rusė Viktorija Butenko, paneigusi tai, kuo tikėjo ilgus metus ir ko mokė kitus žmones. Jūs, Gražina, ją pažįstate asmeniškai, nes kvietėte į Lietuvą. Ką manote apie tokį posūkį?

Kviečiau ne tik ją, bet ir Kosta Rikoje gyvenantį gyvo maisto propaguotoją Viktorą Kulvinską. Man buvo įdomu susipažinti su šiais žmonėmis. Tiesa, sutikusi Viktoriją, tyliai sau stebėjausi, kad ji stambi, o juk žaliavalgystė lieknina.

Žaliavalgystės ji neatsisakė, tiesiog viešai pripažino savo klaidas. Ir vėl – pritrūko išminties, nes žaliu maistu ji maitinosi fanatiškai, be to, valgė labai daug riešutų. Ir šiaip juk mes nežinome, kokių dar buvo niuansų.

Viktoras Kulvinskas, atvykęs iš šilto krašto, Lietuvoje juokavo, kad čia reikia perrašyti visą knygą, kurioje jis išdėstęs sveikos mitybos principus, nes norėjosi kitokio maisto. Aš pati šaltuoju metų laiku dažniau valgau šiltų kruopų. Jei kam norisi gyvūninės kilmės produktų – kodėl gi ne.

Iki šiol esu įsitikinusi, kad tam tikrame gyvenimo, sveikatos būvio etape augalinė/gyva mityba yra gydanti. Drąsiai ją rekomenduoju tiems, kas nori sveikai sulieknėti, kamuoja migrena, sąnarių skausmai, turi žemą hemoglobino kiekį, kraujospūdžio, kraujagyslių sutrikimų. Net viena žaliavalgystės diena – tai didelis poilsis organizmui.

Mano mama yra gydytoja, prisimena, kad anksčiau žmonės nevalgydavo taip dažnai ir daug mėsos, kaip dabar – beveik tris kartus per dieną. Retai naudodavo mieles, vietoj jų rinkdavosi raugą. O tokio baltumo miltų iš viso nebuvo. Tik pilno grūdo duona su raugu. Iš viso reiktų paprasčiau maitintis – vartoti kuo mažiau perdirbto maisto.

Pateikite pavyzdį, kaip jūs maitinatės vieną dieną?

Rytą pradedu nuo šilto vandens su citrina ir dažnai geriu žalią kokteilį. Iš vakaro būnu užmerkusi kruopų – avižų, grikių ar miežių, rytą jas pakanka tik pašildyti. Tai gali būti avižų košė su vaisiais, kartais daržovėmis.

Pietums – kruopos, lęšiai. Galbūt troškinukas.

Vakarienei – įvairiausios salotos, užtepai.

Tai jūs neužsimanote šokolado, kotletuko ar kugelio, karštos burokėlių sriubos?!

Šokoladas gerai – jį valgau. Sūnus bulvių nemėgsta. Nebent kartais valgome keptas orkaitėje. Supjaustau jas skiltelėmis, apibarstau druska, kariu, kajeno pipirais, šlakstau aliejumi. Bulvės joks blogis, tikrai žiemą galima, kai užsigeidžiate tokio maisto. Aš prie bulvių kepu ar pateikiu dar ir daržovių.

Kai manęs žmonės klausia, ar gali valgyti vieną ar kitą patiekalą, visada sakau: jei norisi – imi ir valgai. Kuo daugiau kasdienybėje rinktis daugiau sveikų patiekalų. O jei kartais ir „sugriešijat“ – jokia bėda.

Kai viešite šventėje, kur stalai nukrauti gardžiomis vaišėmis – nekyla pagundų?

Man tai nebėra gardu. Be to, labai retai būnu tokiose šventėse, jei kas kviečia, maitinasi panašiai kaip aš. Mat kai keiti gyvenimo būdą, keičiasi ir aplinka. Be to, mėgstu eidama į svečius neštis savo pagamintą patiekalą. O ir svečiai labai laukia mano gardumynų. Be to, jei labai norisi tradicinės baltos mišrainės ar silkės „patale“, tą nesunku pagaminti kitaip, tai išdėsčiau savo knygoje „Žalias maistas“ žiemos švenčių receptai“.

Netiesa, kad augalinis maistas neskanu, aš pati mėgstu skaniai valgyti, tad neprisiversčiau dėti burnon ko nors negardaus tik todėl, kad tai sveika. Ir dar man labai svarbu greitai paruošti.

Tuomet išpažinkite nors vieną savo gastronominę nuodėmę.

Užsinoriu „Džiugo“ sūrio, nors šiaip pieno produktų nevartoju. Italijoje suvalgau makaronų, picos. Vynas nevilioja – ir nuo taurės blogai jaučiuosi kitą dieną taip, kaip kiti po gerų išgertuvių.

Jūs turite tatuiruotes – keistą simbolį ir žodį „renkuosi“. Ką tai reiškia?

Vienas piešinys – tai harmonizavimo simbolis, juo ženklinami ir pagal mano receptūras gaminamų produktų pakuotes. Tikiu šio ženklo skleidžiama gera energija, juk net atlikti tyrimai, kaip skirtingai keičiasi vandens struktūra, kai šalia jo sakomi geri žodžiai ar keiksmai.

Žodį „renkuosi...“ išsitatuiravau tuomet, kai išgyvenau svarbių pasirinkimų periodą. Svarbu turėti galimybę rinktis ir nebijoti pasirinkti neteisingai. Šis žodis – mano vidinis raktukas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt