Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Andriui Užkalniui ligoninės neprireikė, bet į vieną Jonavos čeburekinę neskubės užsukti dar kartą

Andrius Užkalnis. V. Ovadnevo nuotr.
Andrius Užkalnis. V. Ovadnevo nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Užkandus čeburekinėje – į ligoninę?! Rašytojo, publicisto bei maisto apžvalgų autoriaus Andriaus Užkalnio pajuokavimas „Facebook“ paskyroje, kad teko ligoninėje plauti skrandį suvalgius čebureką, buvo tik jo pokštas.

Tačiau jis sunegalavo iš tiesų – sustojo skrandis. Prastai pasijuto ir Andriaus draugė, „Užkalnio žurnalo“ redaktorė Fausta Marija Leščiauskaitė.

Po čebureką su mėsa ir su mėsa bei sūriu jiedu užsisakė Jonavos užeigoje „Svaja“.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Andrius užkalnis ir Fausta Leščiauskaitė
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Andrius užkalnis ir Fausta Leščiauskaitė

Ar tai pirmas kartas, kai maistas ne namuose sukėlė negalavimą?

Pirmas kartas buvo gal prieš penkerius metus, kai pradėjau tinklaraštyje „Laukinės žąsys“ rašyti maisto apžvalgas. Kartą maniau , kad jau visas į klozetą sulįsiu, kai Anglijoje 1995-aisiais prie savo namų, vagonėlyje, nusipirkau kebabą.

Kai važiuoju po Lietuvą, o šį kartą Marijampolėje pristačiau savo knygą, visuomet pasiklausiu, kur būtų galima užvalgyti. Būtent taip atradau, pavyzdžiui, nuostabiąją „Pakalnutę“ Salantuose ar netoli Molėtų – „Cepelinų gryčią“.

Jonaviečių čeburekai garsūs, suprantu – savo dydžiu, ne po visą su Fausta įveikėme. Tiesa, ji suvalgė mažiau už mane, tad ir pasekmės greičiausiai todėl buvo lengvesnės.

Daug kam norėtųsi sakyti, kad esu išlepęs, valgantis tik ikrus ir omarus, o štai paragavęs paprasto maisto, sunegaluoju. Ne. Valgau visokį maistą. Negaliu teigti, kad Jonavoje valgytas čeburekas buvo blogai pagamintas, be to, žinau, kad čeburekai nėra lengva subalansuotos dietos dalis, bet tokio sunkumo nesitikėjau.

Mano darbo dalis ragauti visokį maistą, taip pat ir vadinamąjį šlamštamaistį. Trumpai tariant, į tą čeburekinę Jonavoje tikrai neskubėsime antrą kartą.

Ar nepagalvojote, kad neigiamai atsiliepdamas apie vieną ar kitą maisto užeigą, galite žmonėms sugadinti gyvenimą, sužlugdyti verslą?

Oi, tikrai ne. Esu parašęs kelis šimtus maisto apžvalgų – ir gerų, ir blogų. Nebuvo nė vieno restorano, kuris nukentėtų lankytojų srauto atžvilgiu. Su visa pagarba jonaviečiams, manau į tą čeburekinę ateina šaunių žmonių, bet kai lankėmės, sėdėjo gerai vidury dienos prisilupusi chebrytė, su ja draugiškai šnekučiavosi barmenė.

Manau, kad ta publika ne tik kad apžvalgų neskaito, vargu ar gerai raides pažįsta. Žmonės eina kur patinka ir eis. Jei manyčiau, kad tikrai savo pirštelio krustelėjimu galiu sudirbti vietą ir žmonės neteks darbo – taip nedaryčiau. Bet dabar – koks skirtumas žmonėms, ką pasakė Užkalnis. Nereikia dramatizuoti, kad atvyksta ponas jautriu skrandeliu ir sunaikina žmonėms gyvenimą.

Po neigiamo atsiliepimo apie čeburekinę Jonavoje, jos neva atstovės buvote išvadintas rusų laikų atlieka ir pasiūlyta pasigydyti. O kokia buvo puiki neigiamos jūsų apžvalgos reakcija?

Ir teigiamos apžvalgos efektas yra trumpalaikis, viskas toliau priklauso nuo pačios maitinimo įstaigos, jos gebėjimo pasinaudoti išaugusiu žinomumu.

Geriausiai reaguoja tie, kurie perskaito apžvalgą – net ir neigiamą, – randa joje teigiamų momentų, o tokių visuomet būna ir plodami abiem rankomis paviešina tuos teigiamus momentus. Dar padėkoja ir priduria, kad jei nepatiko kas nors vieną kartą – ateikite dar. Džiaugsmingas ir linksmas požiūris visada laimi.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt