Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aktorė G.Balandytė: D.Juronytė buvo begalinio gerumo ir vidinės šviesos žmogus

Aktorė Danutė Juronytė
kino-teatr.ru iliustr. / Aktorė Danutė Juronytė
Šaltinis: BNS
0
A A

Šeštadienį mirusią teatro ir kino aktorę Danutę Juronytę – Zelčiuvienę jos kolegė aktorė Gražina Balandytė prisimena kaip be galo gerą ir šiltą žmogų.

„Ji buvo begalinio gerumo, begalinės vidinės šviesos. (...) Dar dabar yra likusios jos man rašytos žinutės ir tiesiog ji už viską visada padėkodavo:

Mildos Juknevičiūtės nuotr./Gražina Balandytė
Mildos Juknevičiūtės nuotr./Gražina Balandytė

jeigu ateini ją pasveikinti, po to atsiunčia nuostabiausią žinutę: kad glaudžia prie širdies, kad esu jai šviesulys...“, – susijaudinusi kalbėjo G.Balandytė.

Aktorė BNS sakė besidžiaugianti, kad su ilgamete kolege ir artima drauge dar spėjo nusifilmuoti režisieriaus Algimanto Puipos filme „Edeno sodas“.

„Ji buvo be galo talentingas žmogus, nuostabiausių vaidmenų sukūrusi, buvo be galo graži, aristokratiško veido“, – kalbėjo G.Balandytė.

L.Zelčius žmoną parsivežė gavęs J.Miltinio sutikimą

Aktorė prisiminė, kaip D.Juronytės vyras Leonardas Zelčius žmoną parsivežė iš Panevėžio, gavęs teatro vadovo Juozo Miltinio sutikimą.

„Linkiu Danutės dukroms stiprybės, tvirtybės. Prarasti tokią mamą ir tokią močiutę – labai sunku. Visas mamas vaikai myli, bet kai yra nepaprastai gera mama, nuostabiausia, švytinti tuo atsidavimu ir meile... Jai viskas buvo labai svarbu, bet šeima buvo ypatingai išreikšta joje“, – kalbėjo G.Balandytė.

D.Juronytę palaužė gripas. Aktorei buvo 82-eji.

Pasak jos, D.Juronytę palaužė gripas. Aktorei buvo 82-eji.

D.Juronytė nuo 1951 metų dirbo Panevėžio dramos teatre, nuo 1954-ųjų buvo Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė ir režisierė.

Ji sukūrė apie 80 vaidmenų teatre, kino ir televizijos filmuose.

Reikšmingiausi vaidmenys: Helia „Ponios Dulskos moralė“ (1955 m.),  Aucė „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ (1956 m.), Kristina spektaklyje „Herkus Mantas“ (1957 m.), motina Keit – „Visi mano sūnūs“ (1962 m.), Magdalena – „Bernardos Albos namai“ (1964 m.), Goda – „Kaimas kryžkelėje“ (1965 m.), Marija Bežat – „Moljeras“ (1968m .), Aura „Šventežeryje“ (1970 m.), Rožė Kumpytė – „Dobilėlis penkialapis“ (1973 m.), Aleksandra  – „Švitrigaila“ (1975 m.), Sofija – „Paskutinieji“ (1978 m.).

Aktorė žiūrovams gerai pažįstama ir iš filmų bei televizijos spektaklių - Angelė iš filmo „Birželis vasaros pradžia“ (rež. R. Vabalas, 1969 m.), Konstancija – „Tadas Blinda“ (B.Bratkauskas, 1972 m.), Rūta „Suaugusiųjų žaidimai“ (rež. A. Kundelis, 1967m.), Kalvaitienė „Žentas“ (rež. M. Karklelis, 1976 m.). 

D.Juronytė įkūnijo ne vieną įsimintiną televizijos serialų  heroję: Sofi „Būkit kaip saulė“ (rež. M. Jevodokimovas, 1985 m.), Karalienę „Vilius Karalius“ (rež. V. Bačiulis, 1985 m.). Taip pat drauge su sutuoktiniu Leonardu Zelčiumi  nuo 1993 iki 2000 metų  filmavosi gerai žinomame televizijos seriale „Giminės“.

2013-aisiais menininkė apdovanota „Fortūnos“ statulėle  už nuopelnus Lietuvos teatrui bei Kultūros ministerijos apdovanojimu „Nešk savo tiesą ir tikėk“.

Velionė pašarvota Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje. Laidotuvės vyks pirmadienį 13 val. Petrašiūnų kapinėse.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt