Šiuo metu Dubajuje vykstanti Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija vėl paskatino gilias diskusijas planetos išsaugojimo klausimais. „Lidl“ grupė nuolat imasi veiksmų, siekiant sumažinti klimato kaitą – prisiima atsakomybę už klimato apsaugą ir ne tik užsibrėžia ambicingus tikslus, bet ir sėkmingai juos įgyvendina. Naujausios „Schwarz Group“ pažangos ataskaitos duomenimis, „Lidl“ grupei išmetamo CO2 kiekį pavyko sumažinti net 60 proc. Taip prekybos tinklas prisideda prie Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo – siekti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasauliniu mastu nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C.
Kovoje su klimato kaita turi dalyvauti kiekvienas, tačiau maisto pramonė yra atsakinga už beveik trečdalį į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), kurios spartina klimato kaitą. Todėl prekybos tinklai turi dėti visas pastangas, kad jų veikla būtų kuo tvaresnė ir palankesnė planetai bei žmonėms.
„Lidl“ – gerai žinomas vardas visame pasaulyje, todėl siekiame rodyti pavyzdį visoms verslo organizacijoms ir aktyviai prisidedame prie Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo. Tiek maisto produktų gamyba, tiek logistika prisideda prie ŠESD emisijų. Todėl jaučiame atsakomybę ir stengiamės veikti tvariau ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais“, – sako „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
Anot jo, dėl šios priežasties „Lidl“ tvarumo strategijoje didelis dėmesys skiriamas kovai su klimato kaita – nuolat rengiamos išsamios ataskaitos apie įmonės paliekamą anglies dioksido pėdsaką ir ieškoma būdų, kaip jį mažinti.
Ambicingi tvarumo tikslai
Siekiant sumažinti ŠESD emisijas, svarbu aiškiai nustatyti, kokią pažangą įmonė daro ir taip įvardyti, kokie veiksmai veikia, o kuriuos dar reikėtų patobulinti. Naujausio „Schwarz Group“ grupės įmonių protokolo duomenys rodo, kad „Lidl“ grupei priklausantiems prekybos tinklams, lyginant su 2019 m., anglies dioksido emisiją pavyko sumažinti net 60 proc.
„Prie tokio rezultato prisidėjo kiekviena „Lidl“ grupės šalis. Pavyzdžiui, visuose „Lidl Lietuva“ priklausančiuose pastatuose naudojama žalioji energija, kurią gamina ant dalies parduotuvių, logistikos centro bei administracijos pastato pastatyti saulės kolektoriai“, – teigia A.Bubnelis.
Anot jo, svarbiausias „Lidl“ grupės tikslas – iki 2030 m. ŠESD emisiją sumažinti 80 proc. Vienas iš įrankių pasiekti šį tikslą – atidžiai peržiūrėti tiekėjus ir rinktis tokius, kurie gamybos procese palieka kuo mažesnį CO2 pėdsaką. Tokių veiksmų imasi ir „Lidl Lietuva“.
„Keliame itin aukštus reikalavimus mūsų tiekėjams. Pavyzdžiui, ūkininkų reikalaujame taikyti gerąją žemės ūkio praktiką ir tą įrodyti dalyvaujant „GlobalG.AP“ sertifikavimo programoje. Vykdant joje numatytų reikalavimų laikymosi kontrolę, tikrinama, ar produktų auginimas konkrečioje vietoje nekelia rizikos vandens prieinamumui, kokybei ir ieškoma būdų, kaip tokią riziką sumažinti“, – aiškina „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas.
Skatina augalinę mitybą
Itin svarbų vaidmenį, siekiant maisto pramonę paversti tvaresne, atlieka ir produktų asortimentas. Augalinės kilmės produktai dažnai yra ženkliai draugiškesni klimatui nei gyvūninės kilmės produktai.
Pavyzdžiui, norint užauginti ir į prekybą patiekti 1 kg jautienos, yra išskiriama net 60 kg ŠESD. Tuo metu tam pačiam kiekiui pupelių užauginti – tik 0,9 kg ŠESD.
„Dėl šios priežasties „Lidl Lietuva“ skatina pirkėjus į savo mitybos racioną įtraukti kuo daugiau augalinės kilmės produktų. Kasmet sausio mėnesį „Lidl Lietuva“ skelbia „Augalausiu“, kuomet kviečia pirkėjus visą mėnesį maitintis augalinės kilmės produktais ir taip žengti žingsnį tvaresnio pasaulio link“, – pasakoja A.Bubnelis.
„Lidl Lietuva“ asortimente gausu augalinės kilmės produktų – prekybos tinklas nuolat siekia užtikrinti, kad jie būtų itin prieinamos kainos.
Pasak „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovo, siekiant užtikrinti kuo tvaresnę įmonės veiklą, „Lidl Lietuva“ nuolat peržiūri bei koreguoja priemones, kurių imamasi kovoje su klimato kaita. Šiuo metu įmonė vykdo vidinę darbuotojų iniciatyvą, kurioje kviečia kolektyvo narius dalintis idėjomis, kaip tiek mažmeninės prekybos veiklą, tiek kiekvieno darbuotojo kasdienybę galima būtų paversti kiek įmanoma tvaresne.