Įsirašęs į pasaulio motokrosininkų elitą, pajėgiausias mūsų šalies lenktynininkas Arminas Jasikonis (23) rugsėjo 27-ąją viename iš pasaulio čempionato etapų Italijoje padarė nedidelę klaidą ir liko per plauką nuo mirties. Panardintas į dirbtinę komą, jau po trijų parų vaikinas pradėjo busti. Jo organizmą italų medikai pavadino stebuklingu, o artimieji, įskaitant širdies draugę Gabrielę Varneckytę (19), taip pat visa sporto bendruomenė džiaugiasi antruoju Armino gimimu. Negana to – jis jau rimtai žvalgosi į treniruočių grafikus.
„Kai Arminas su Gabriele dėl interviu pasakė „taip“, mane apėmė profesinės savigraužos jausmas ir turėjau aiškiai sau pripažinti, kad jei ne jo antras gimimas prabudus iš komos, šito interviu juk nebūčiau rengęs. Bent jau šiuo momentu, – pasakoja žurnalistas Valdas Puteikis. – Baigiantis pokalbiui, Arminas pagavo tokias mano mintis, ir mudviem nieko kito neliko, kaip iš to pasijuokti. O Gabrielė prisipažino, kad rytas, kai pamatė Arminą stojantis iš lovos, jai iki šiol prilygsta stebuklui.“
Arminas sako, kad po didelių lūžių pagalvoja, kodėl taip save naikina, bet tai tęsiasi tik kelias akimirkas, nes lenktynių aistra jam stipresnė už bet kokias abejones. Aistra motociklams Arminui persidavė iš tėčio, kuris buvo ir pirmasis jo treneris. Tačiau motociklu mokykloje nelakstydavęs akis išdegęs – prioritetu laikydavo ne beprotišką greitį, o tikslų technišką vairavimą.
Gabrielė šypsosi, kad susižavėjo ne vaikinu, kuris nuolat su motociklu purvuose maudosi, o trasos lyderiu – juk maudosi ir taškosi lyderiui iš paskos važiuojantys. Draugėn juos suvedė ta pati aistra – Gabrielės brolis irgi motokrosininkas. Per brolio treniruotę ir susipažino. „Paskui instagrame radau jo žinutę. Kai pasimatėme, prisipažinsiu, nesitikėjau tokio šilto ir paprasto bendravimo, maniau, bus sužvaigždėjęs sportininkas, o priėjo labai mielas kuklus vaikinas.“ Motokrosininkų psichologiją Gabrielė perkandusi kuo puikiausiai. Jai nereikia aiškinti, kodėl po sunkių treniruočių ir varžybų mylimasis renkasi tysojimą ant sofos su televizoriaus pulteliu, o ne susitikimus su draugais.
Arminas tikisi greit atsigauti, nes būti galiorkoj – ne jo charakteriui. „Nenorėčiau, kad apie mane kalbėtų: „Vis dėlto jis sugrįžo...“, norėčiau: „Bet kaip kietai jis sugrįžo!“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“