„Legendų“ viršelio herojė Nijolė Lepeškaitė: apie teatrą, kiną ir širdį gniaužiančią netektį

Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-02-15 17:24
Naujame žurnalo „Legendos“ numeryje – pokalbiai su aktore Nijole Lepeškaite, buvusia baleto žvaigžde Neli Beredina, holokaustą išgyvenusiu vilniečiu Samueliu Baku bei kiti intriguojantys pasakojimai. Apie tai, kaip į Raudondvarį atvykus jo šeimininkui grafui Benediktui Henrikui Tiškevičiui, dvaras pakvipdavo citrusais ir prancūziškais kvepalais, o Lietuvos ir Lenkijos valdovo Zigmanto Vazos sesuo Ana Vazaitė gyveno taip, jog ją galima vadinti pirmąja feministe: ji veisė augalus, gamino vaistus, gydė ir patarė broliui, kaip valdyti valstybę.

Mane mylėjo nuo pradžios iki galo...

Kartą per spektaklį didžiulė dekoracija trakštelėjo ir būrys ant jos stovinčių aktorių iš poros metrų aukščio nugarmėjo žemyn. Nijolė LEPEŠKAITĖ net nepajuto, kaip atsidūrė scenoje taip pat buvusio savo vyro Viktoro Valašino glėbyje. „Jis pasirūpino, kad tik man nieko neatsitiktų ir nukrisčiau ant jo, – tyliai atsidūsta prisimindama. – Po Viktoro mirties aš praradau saugumo jausmą. Toks jausmas, kad nebeliko atramos, kurią turėjau ir scenoje, ir gyvenime.“ Ilgametis Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius, vėliau Kauno menininkų namų vadovas Viktoras Valašinas amžino poilsio atgulė pirmomis sausio dienomis. „Tai buvo žmogus, kuris mane mylėjo nuo pradžios iki galo...“ – aktorei sunku kalbėti apie netektį.

Nijolė Lepeškaitė
Nijolė Lepeškaitė

Prezidentiškas prezidentas

Lietuvos prezidento Aleksandro STULGINSKIO gyvenimo puslapiai – lyg XX amžiaus mūsų šalies storijos vadovėlis: pasirinkęs kunigystės studijas kaip vienintelę galimybę siekti išsilavinimo, pasakęs „ne“ prieš pat amžinuosius įžadus, tapęs pirmuoju demokratiškai išrinktu Lietuvos prezidentu, aukščiausius valdžios postus iškeitęs į ūkininko kasdienybę, dardėjęs gyvuliniame vagone į Sibirą kaip tūkstančiai lietuvių ir paskutinį atodūsį išleidęs sovietinėje Lietuvoje, kur išgyventi padėjo dukros iš Amerikos siuntiniai su prekėmis aukščiausio ešelono nomenklatūrininkų žmonoms. Jo dukros Aldonos širdį iki šiol šildo vaikystės prisiminimai: „Mane tėtė labai mylėjo, aš buvau jo Aldžiukė“.

Aleksandras Stulginskis
Aleksandras Stulginskis

Princesė žolininkė

Kilminga ir ambicinga, protinga ir išsilavinusi, atkakli ir turinti tvirtų įsitikinimų, tačiau miela ir maloni bendraudama, gal ne gražuolė, bet patraukli, vienų vadinta gydytoja, kitų – nuodytoja. Švedijos princesė, Lietuvos ir Lenkijos valdovo Zigmanto Vazos sesuo Ana VAZAITĖ neabejotinai buvo neeilinė asmenybė ir vis dar neužmiršta Šiaurės Lenkijoje: jos rūmuose Brodnicoje įkurta biblioteka primena apie karalaitės išsimokslinimą, o greta puoselėjamas sodas – apie aistrą augalams. Golubio pilyje iki šių dienų sutinkamas Anos vaiduoklis. Sakoma, šmėkla nekelia jokių rūpesčių, tik prižiūri savo pilį ir ypač dažnai pasirodo didelių pokylių metu, lyg norėdama apsukti ratą kitą šokių aikštelėje.

Ana Vazaitė
Ana Vazaitė

Grafas su polėkiu

Kauno pašonėje, ant Nevėžio kranto, ir šiandien klesti XVI amžiaus pabaigą menantis Raudondvario dvaras. Jį valdė ne viena garsi Lietuvos didikų šeima, bet ryškiausią pėdsaką paliko paskutiniai savininkai – Tiškevičiai. Nenumaldoma aistra fotografijai bei kelionėms garsėjęs Benediktas Henrikas TIŠKEVIČIUS vertas atskiro pasakojimo.

Benediktas Henrikas Tiškevičius
Benediktas Henrikas Tiškevičius

Būrimo salonas

Mados legenda Christianas DIORAS iki pat mirties buvo priklausomas nuo madam Delahaye: ponios, kuri pranašaudavo, ko imtis, o ko – vengti. Iš pradžių Diorui reikėjo magijos, nes buvo pasimetęs, netikras dėl to, ką daro. Paskui jį taip užgriuvo sėkmė, kad paramos prireikė dar labiau. Pelnas buvo skaičiuojamas milijonais, darbuotojų skaičius augo, mados namų reputacija – taip pat, o dizaineris jautėsi atsakingas už viską pasaulyje, buvo neišsimiegojęs, pervargęs; kartais ne tik nebeapžiodavo savo imperijos, bet ir abejodavo dėl sijono spalvos ar pločio. Kai kam nors permesdavo dalį atsakomybės, tapdavo lengviau kvėpuoti.

Christianas Dioras
Christianas Dioras

Blogio prisilietimas

Jiedu buvo neįprasta, tačiau neabejotinai viena ryškiausių septintojo dešimtmečio pabaigos pramogų pasaulio porų. Romanas POLANSKIS – žemaūgis, neišvaizdus, bet Holivude karjerą sėkmingai darantis lenkų režisierius, vadintas naujuoju kino genijumi. Sharon TATE – šviesiaplaukė akinančio grožio aktorė. 20 mėnesių – tiek buvo lemta trukti jųdviejų santuokai, kurią nutraukė kruvina drama. Ir dabar bendra šios poros istorija neatsiejama nuo vieno šiurpiausių XX amžiaus nusikaltimų.

Romanas Polanskis ir Sharon Tate
Romanas Polanskis ir Sharon Tate

Mankšta su Barbarela

Seksuali gundytoja, aistringa revoliucionierė, gražuolė Jane FONDA įstengė išlikti savimi tėvų šešėlyje ir užkariauti Holivudą. O dar – išpopuliarino aerobiką ir uždirbo šimtus milijonų. Regis, ši garbaus amžiaus dama vienu metu sugeba gyventi kelis gyvenimus. Tačiau visos tos gijos be galo darniai susipina į vieną biografiją. Trisdešimties ji buvo vadinama amerikiečių Brigitte Bardot ir filmavosi erotinėje fantastinėje juostoje „Barbarela“. Keturiasdešimties patvirtino rimtos aktorės talentą (du „Oskarai“, „Auksinis gaublys“, dvi BAFTA premijos) ir tapo diktatore sporto bei sveiko gyvenimo būdo srityje.

Jane Fonda
Jane Fonda

Naujausi straipsniai