Man kartais būna gėda pasakyti, ką dirbu. Kartais norėčiau apsimesti, kad esu tortų kepėja. Tada būtų paprasčiau: mano pasirinkimo niekas nevadintų paviršutinišku, tuščiu ir nelygintų su humanitarine veikla.
Ar galime kalbėti apie madą, dirbti madoje ir nebūti nors kartą išvadinti tuščiais? Iš savo patirties galiu atsakyti – ne.
Mada, menas, maistas yra tarp mano mėgstamiausių dalykų. Visiems trims reikia suvokti apie proporcijas, spalvas, kompoziciją. Dar – pažinti kūną, turėti drąsos išlįsti už komforto ribų, žinoti, ką nori pasakyti, ir turėti įgūdžių tai padaryti. Tik maistas ir menas retai lyginami su „svarbesniais dalykais“, o štai mada... Mada, tendencijos, mados konfliktai yra priešinami su (cituoju liaudies balsus) „gyvybių gelbėtojais, drąsa šokti baletą po 50-ies, kelionėmis aplink pasaulį, vidiniu pasauliu, mylinčiais draugais, laiminga šeima“ ir panašiai. Mados diskusijos užtildomos, nes šie dalykai yra svarbūs. Bet kad, žalia rūta, ne į temą. Ar lyginate virtuvės šefo profesiją su šuolininko į tolį?
„Neskanu“ – mėgstamas vertintojų epitetas, net nesusijęs su mada (o su maistu) ir nieko nesakantis apie stilių.
Mados ginčuose visada yra moteris, kūnas, prabanga, pinigai. Moterys madoje yra visai kita sfera nei vyrai madoje. Vyrui madoje tereikia būti maloniai arogantiškam – tada viskas, ką jis vilki ir / ar kuria, bus gerai. Moteris, vilkinti (ar kurianti) ne tunikas, surauktas ties kaklu, jei ji drąsi (t. y. mėgaujasi mada, savo kūnu ir, kas nestebintų, žino, ką su abiem veikti), turi teisintis, kad atsigintų nuo hienų, puolančių ją už jos kūną, patariančių, kokio jo reikėtų, kad būtų „skanu“ žiūrėti, kuo jį rengti ir kur tą savo madą rodyti. „Neskanu“ – mėgstamas vertintojų epitetas, net nesusijęs su mada (o su maistu) ir nieko nesakantis apie stilių. Tos vertintojos dažniausiai būna moterys.
Tokio feminizmo, kur moterys palaiko moteris, pas mus nėra. Kaip ir gatvės mados – plačiąja prasme. Nes mada susieta su kūnu, o kūno dažnas lietuvis nekenčia. Jokio. Išskyrus jauną ir gražų (bet ne per gražų, nes kils įtarimas, kad nenatūralus, o tokio lietuvis irgi nekenčia). Blogiausiu atveju – bent „estetiškai pateiktą“ (dar vienas populiarus reikalavimas), kaip kokį patiekalą.
Rengtis pagal kūno tipą – praeitas amžius. Modernioji mada kviečia mylėti savo kūną, t. y. pasitikėti juo. Kai pasitikime savimi, bet kokie drabužiai atrodo puikiai. Pažįstu daugybę moterų, kurios dievina savo kriaušės tipo figūrą, t. y. įspūdingą sėdynę ir apvalias šlaunis. Jos visai nenori tų grožybių slėpti (ir, dievaž, nevadina savęs kriaušėmis ar kitais vaisiais).
Kūno, amžiaus baimė ir netolerancija, trūkčiojantys balsai, karksintys apie padorumą, prabangos painiojimas su mada kaitina toksišką davatkyno viralą, kuris maitina „už madą yra svarbesnių dalykų“ frontą ir neleidžia madai tapti kasdienybės dalimi, o smalsius verčia jaustis antrarūšiais.
Pamėginkite „svarbesniais dalykais“ pertraukti pokalbį apie sportą vyrų kompanijoje. Sėkmės!
Mada yra galinga komunikacijos priemonė. Mada yra kasdienis darbas be privilegijų milijonams. Mada yra saviraiškos būdas – galimybė mėgautis kūrybingumu, net jei kasdienybėje kūrybos nerandi. Savo stiliumi aplinkai pasakome, kas mes esame ir kas ne, kuo norime būti ir kaip suprantame tai, kas mus supa. Mada yra skirta visiems – storiems ir ploniems, turtingiems ir nelabai, jauniems ir seniems, natūraliems kūnams ir pakoreguotiems. Mylintiems save ir kovojantiems su vidiniais demonais (kuriuos bent jau man mada padėjo nugalėti).
Kas yra prabanga? Kaina. Madai nebūtina didelė kaina, prabanga yra orientuota į solidų biudžetą ar siekį atrodyti turint tokį. Prabanga nebūtinai yra mada, o mada gali atrodyti prabangi – tai priklauso nuo žmogaus. Posakis „ką valgai, tas ir esi“ taikomas sveikatai matuoti; „ką rengiesi, tas ir esi“ pasako apie mus dar daugiau – drabužiai yra žodžiai.
Mada yra, nors nemėgstu to sakyti, meno rūšis. Menas neturi būti gražus – jis turi pradėti diskusiją. Ko buvo tikimasi iš meno anksčiau, nebesitikima dabar. Tas pats su mada.
To, kas yra mada, užtenka nors ir karščiausiai diskusijai apie madą, nenukrypstant į pievas apie „svarbesnius dalykus“.