„Žinai, esu įsimylėjusi vasarą. Tą jausmą, kai viskas sulėtėja, kai visi nurimsta ir tiesiog pražysta. Ir dar žinai, kas man labai patinka? Kad pasaulyje bet kuriuo metu kur nors YRA VASARA. Tereikia pakilti ir ten nuskristi“, – klaipėdietiškam žiemos lietui krapnojant į jaukaus restoranėlio langus šypsodamasi sako man Elyna Štobė, smulkutė ir visuomet lyg atsainiai elegantiška bičiulė iš Latvijos.
Apie darbus ir idėjas mes su Tavim priešokiais kalbamės jau beveik metus. Dabar turėsiu progą išklausinėti išsamiai. Taigi – „SLOW beachwear“. Kaip Tau TAI atėjo į galvą?
Norėjau tapti lėta. Prieš kelerius metus pradėjau jaustis lyg beprotiškoje karuselėje: veiklų buvo tiek daug ir visos tokios svarbios, tempas toks greitas, kad nustojau skirti, kada rytas, o kada – vakaras. Jaučiausi, kad turiu dirbti dar daugiau, bėgti dar greičiau, nes galiu ko nors nesuspėti. Aišku, tai baigėsi dideliu BUM!, sprogimu, po kurio turėjau nurimti ir įsiklausyti į save. Turėjau TAPTI LĖTA.
Paprasta, banaloka tiesa – gyvenimu reikia tiesiog mėgautis – suveikė kaip burtažodis. Pradėjau dairytis, pastebėti paprastų mielų dalykų ir užsiėmimų, daryti ilgų, maloniai tingių pauzių. Pagalvojau, kad tas pauzes, tą aristokratiškai lėtą, minkštą buvimą galima kažkaip išreikšti vizualiai. Taip pamažu gimė „SLOW beachwear“ idėja – kurti lėtai ir skatinti lėtą buvimą, skleisti tą susilėtinimo žinutę kitoms begalinius maratonus bėgančioms moterims.
Pirmieji paplūdimio kostiumėlių eskizai gimė spontaniškai: ruošiausi vykti ilgai lauktų ir išsvajotų atostogų ir negalėjau išsirinkti TO VIENINTELIO (irgi išsvajoto) paplūdimio kostiumėlio. Norėjosi atrodyti ir elegantiškai, ir trendy, jaustis patogiai, bet ir skleisti moteriškus kerus. Norėjau atrodyti iš tokios šiek tiek kinematografiškos, susvajotos realybės (šypsosi). Viską nupiešiau vienu įkvėpimu. Praleisdama ilgąją tobulų audinių ir kokybiško atlikimo paieškų dalį, galiu tik pasigirti, kad gavau dovanų savo svajonę iš... savęs pačios.
O jei nepraleistume tos ilgosios dalies? Svajonė apie amžiną vasarą turi savo kainą?
Svajonė apie amžiną vasarą turi labai realią kainą (juokiasi). Visus procesus – nuo eksperimentų su audiniais (jie pagal specialų užsakymą gaminami ir sertifikuojami Italijoje) iki kruopščiai sumodeliuotų ir pagamintų pavyzdžių bei lėtos mažų tiražų gamybos Latvijoje, Rygoje, – seku ir atidžiai stebiu pati, taigi, galima sakyti, nuolat gyvenu svajonių pildymo režimu. Man labai svarbu neprarasti būtent šio – išpildytos svajonės – pojūčio, todėl leidžiu sau ir komandai dirbti lėtai ir kruopščiai. Mūsų pirkėją galiausiai pasiekia tik tie daiktai, kurie pirmiausia idealūs atrodo mums patiems: nuo drabužio iki specialaus šilkinio popieriaus lankstymo būdo juodoje pakavimo dėžutėje.
Aną vasarą romantiško grožio Dauguvos krantinėje, Rygoje, stebėdama Tavo kolekcijų „Lines“ ir „Couture“ pristatymą taip ir jaučiausi – svajonės viduje. Pamenu, kaip susižavėję svečiai juokavo, kad užsakėte net dvi vaivorykštes virš Rygos senamiesčio. Bet man įsiminė ir žavinga jachta, slystanti upės paviršium į taktą su krantinėje podiumu žingsniuojančiais modeliais. Kaip pasakojai, šią idėją sugalvojo ir įgyvendino Kristapas Štobis, Tavo sutuoktinis ir bendražygis. Judu – svajonių pora?
Mes – kaip laikrodis. Kartu esame devyniolika, o susituokę – dvylika metų. Per tiek laiko tikrai radom būdų ir drauge dvasiškai subręsti, ir puikiai vienas prie kito prisiderinti. Laikrodžio metafora visiškai tiksli: mes vienas kitą užvedame kaip sudėtingo mechanizmo sraigteliai. Jei vienas kuris ima ir pavargsta, kitas timpteli pavargėlį į priekį (šypsosi).
Susitikome labai jauni, studijuodami menus kolegijoje. Kristapas ilgai ir kantriai siekė mano dėmesio, aš flirtavau ir rodžiau nedidelius kaprizus. Laimei, jam užteko kantrybės ir to aiškaus žinojimo, kad mums pakeliui. Susituokėme 2006-aisiais, vieninga ir įsimylėjusi komanda esame iki šiol.
Neatsitiktinai užsiminiau apie jachtą. Kristapas šiemet debiutavo su nauju unikaliu prekės ženklu „December Design“. Dar viena svajonė išsipildė?
Taip, Kristapas turi savo svajonių istoriją! Paradoksalu, kad mano, alpstančios dėl lepių vasaros pojūčių, vyriškis dievina žiemos ekstremalumus. Sniegas, ilgi slidžių žygiai, kalnų slidinėjimas – aistringi Kristapo pomėgiai. Ir, žinoma, žiemos šventės. Šventinį įvairių Rygos ir kitų Latvijos miestų erdvių dekorą nuo eskizų iki realizavimo jis kuria jau beveik dešimt metų. O šiemet sukurtas dekoro paslaugų prekės ženklas „December Design“ – iš vaikystės atsineštų svajonių, kad Kalėdų istorija niekad nesibaigtų, išsipildymas. Kaip matai, mes abu esame nepataisomi svajotojai. Aš svajoju apie amžiną vasarą, Kristapas – apie nesibaigiančias žiemos šventes.
Grįžkim į vasarą ir į paplūdimius. Tavo vizijose ir realybėje – kokia moteris dėvi Tavo kostiumėlius?
Kokia? Pavyzdžiui, auginanti lelijas! (Juokiasi.) Tikrai, tarp ištikimų „SLOW beachwear“ gerbėjų yra nuostabi moteris, kurios aistra – darželio lelijos. Ji augina ir puoselėja begalę jų rūšių, dalyvauja gėlių parodose ir konkursuose, pažiūrėti ir pauostyti nematytos lelijos yra pasiruošusi lėkti į pasaulio kraštą! Manau, kad mano drabužius vilki tokios – aistringai gyvenimą ir grožį įsimylėjusios – moterys.
Esu įsitikinusi ir nuolat teigiu, kad nėra tokio reiškinio, kaip „negražus žmogus“ ar „netinkamas amžius“. Viską lemia savijauta ir savivoka! Esu tikrai daug dirbusi su žinomais scenos žmonėmis (pavyzdžiui, Marija Naumova, Latvijos dainininke, 2002 metais laimėjusia „Eurovizijos“ dainų konkursą, ar Gabriella da Silva, Maskvoje gyvenančia brazilų kilmės atlikėja, aut. past.), žinau, koks svarbus tokiems žmonėms yra įvaizdis ir savęs pateikimas.
Bet yra ingredientas, be kurio tobuliausias įvaizdis bus tik kaukė. Tylus, aiškus pasitikėjimas, vidinis harmonijos jausmas ir leidimas sau būti savimi, nors ir žaismingai keičiant pavidalus. Tokia ir mano moteris – ji neapsimestinai puikiai jaučiasi būdama savimi. Ir ji žaismingai, pasitikėdama savimi, drąsiai įsijaučia į savo svajonių vaidmenis. Tokia – ir rami realistė, ir nepralenkiama fantazuotoja.
Oho! Puiki asmenybė ta Tavo moteris! Kaip su ja bendrauji? Kaip randi bendrą kalbą? Ar Tau svarbus jos įvertinimas?
Visuomet žinojau, kad daugiausia galiu pasiekti būdama nuoširdi. Jausmas, kurį pateiki mados prekės ženklo įvaizdžio fotografijose, ir vertybės, istorijos, kurias pasakoji viešai, turėtų atitikti realybę – patirtis, kurias tavo klientas gauna įsigydamas ir dėvėdamas tavo sukurtus daiktus. Klausei apie įvertinimą. Neištversiu nepasidalijusi neseniai gautu nepaprastu, man netikėtu ir nuostabiu įvertinimu! Ką tik pralėkė žiemos šventės, gausus dovanų metas. Žinai, ką pastebėjau šiemet?
Daug, tikrai daug „SLOW beachwear“ paplūdimio kostiumėlių savo moterims šiemet pirko vyrai. VYRAI! Čia ta žmonijos dalis, kuri moteriško apatinio trikotažo parduotuvėse jaučiasi lyg pričiupta. Negalėjau atsidžiaugti tokiais pokyčiais! Man tai reiškia, kad vyrai įvertino mano kuriamą eleganciją ir visuomet aktualius, daugeliui moterų tinkančius siluetus, ir, kaip racionalūs vartotojai, pedantišką pasiuvimą. Man atrodo (ir labai labai norisi tuo tikėti), kad tokios subtilios dovanos išreiškia nuoširdų dėmesį ir žavėjimąsi moterimi, subtilų pasitikėjimą geru vienas kito skoniu. O kadangi esu ir nepataisoma romantikė, noriu tikėti, kad tokius santykius puoselėja daugybė žmonių, o mes kukliai prie to prisidedame.
Tu nepataisoma romantikė! Kas, be darbų ir nuolat realizuojamų svajonių, dar įkvepia nepataisomą romantikę? Jeigu, kaip ir visiems mirtingiesiems, būna sunkių momentų, kas Tave palaiko?
Specialiai įkvėpimo neieškau ir nelaukiu. Darau tai, ką labiausiai mėgstu, įkvėpta galiu jaustis kasdien. Didelis postūmis kurti dar nuoširdžiau yra gražūs moterų laiškai su prisipažinimais, kad mūsų sukurti daiktai suteikia joms pasitikėjimo ir gerą savijautą, kad mūsų kostiumėliais jos puošiasi ypatingais savo vasaros ar atostogų momentais.
Kurdama tokius daiktus, mintimis nuolat galiu jaustis vasaroje, baltuose paplūdimiuose, egzotiškų salų rojuje (juokiasi). Argi ne svajonių darbas, argi gali čia nejausti įkvėpimo?
Nelengvų momentų, žinoma, būna. Kas užsiima kūryba, verslu ir dirba su daugybe žmonių, puikiai žino, kokie jie, tie momentai. Esu labai laiminga, nes ištikimiausią palaikančią komandą kas vakarą randu namuose. Šeima yra mano užnugaris, besąlygiškiausi mano fanai (šypsosi).
Su Kristapu turime du vaikus: 12-metį sūnų Kristianą ir 4 metų baletą dievinančią šokėją Marcellą. Mano mažoji balerina netgi įkvėpė sukurti nediduką, labai elegantišką paplūdimio kostiumėlį „Mini balerina“. Jį Marcella dėvi su dideliu malonumu. Nedidelį tokių vaikiškų drabužėlių tiražą esame pagaminę ir prekybai.
O žinai, kokia mano didžiausia, bet dar truputį slapta naujiena? Turėdama šeimoje du šaunuolius vyrukus, nuolat pagalvodavau, kad „SLOW beachwear“ galėtų pasirūpinti ir vyrų paplūdimio apranga. Ir štai – jei neatsiras nenumatytų aplinkybių – vasarą pasitiksim su itin kokybiškais paplūdimio drabužiais vyrams. Ko aš sau labai linkiu, o mano vyras labai laukia!
Elyna, palinkėk ko nors! Man, klaipėdietėms, lietuvėms, europietėms, visoms moterims.
Merginos, mes visos esame savo pasaulio centras! Ašis, apie kurią sukasi viskas, ką mylime, ką veikiame, ką kuriame, dėl ko rūpinamės, apie ką galvojame ar fantazuojame, esame mes pačios. Būti scenoje ar TV ekrane, auginti egzotiškas gėles ar būrį vaikų, puoselėti šeimą ar vienatvę ir laisvę – visi pasirinkimai vienodai nuostabūs, jei jie daromi nuoširdžiai, siekant savo svajonių. Tavo pasaulio grožis, harmonija ir tikrumas yra tavo pačios kūrinys. Jei reikia ko nors palinkėti, to mums visoms ir linkiu – nenustoti kurti savo susvajoto pasaulio.