Laimė, profesinė sėkmė ir seksas – kaip jie susiję su miegu?

Miegas / Fotolio, 123rf nuotr. koliažas
Autorius: Projekto partnerio turinys
Publikuota: 2020-04-27 09:48
Kol miegame, mūsų smegenyse vyksta tūkstančiai sudėtingų cheminių procesų. Jų dėka atsibudę turime (arba ne!) energijos, gebame koncentruotai ir kūrybiškai mastyti bei dirbti. Nuo miego kokybės priklauso, kaip mums sekasi būti tarp kitų žmonių: kalbėtis, išklausyti, konfliktuoti, spręsti problemas bei, žinoma, mylėti ir mylėtis. Tačiau ar žinome, kodėl?

Kas atsakingas už stresą?

Neurologiniai tyrimai byloja, jog emocinis mūsų centras yra įsikūręs migdolinėje smegenų dalyje (lot. amygdala). Jos darbas – apsaugoti žmogų, įspėjant apie pavojų, ir paskatinant gynybinę reakciją – bėgti arba kautis. Paprastai tariant, čia „užverda“ stresas – pyktis ir baimė. Tai, kaip mes reaguojame į išorės dirgiklius, priklauso nuo migdolinės dalies aktyvumo.

Kai esame gerai pailsėję, vadinamąjį „migdolą“ sistemingai kontroliuoja kita smegenų sritis – medialinė prefrontalinė žievė (angl. medial prefrontal cortex). Tačiau miego pritrūkus, o šiai sričiai „apsnūdus“, amygdala ima reikštis stipriau, dėl ko mes tampame gerokai jautresni – patiriame nuotaikų svyravimus, išgyvename emocinį disbalansą.

Ne viena mokslinė studija įrodė, jog tie, kas miega kokybiškai ir pakankamai (atsižvelgiant į savo amžių ir poreikius), geriau susidoroja su stresu. Juos rečiau kamuoja dvi didžiosios šio amžiaus ligos – depresija ir nerimo sindromas. Ir, atvirkščiai – tiems, kurie miega nepakankamai, tikimybė susirgti depresija padidėja 5-is kartus, o kentėti nuo nerimo – net 20.

Balansas tarp skirtingų smegenų sričių / 123RF.com nuotr.
Balansas tarp skirtingų smegenų sričių / 123RF.com nuotr.

Blaškotės ir nesivaldote?

Pamenate, kada paskutinį sykį pasiekėte kelionės tikslą „automatu“, t. y. vairavote galvodami ne apie kelią, o apie problemas, nuolat besisukančias galvoje? Arba vykdėte svarbų darbą, bet palikote klaidų, nes jūsų mintis tuo metu niaukė pilkas debesis – kankino nerimas, pyktis ar baimė? Kitąsyk pastebėkite save. Galbūt priežastis, kodėl esate išsiblaškę, sunkiau valdotės, yra susijusi su poilsio, pirmiausia, kokybiško miego trūkumu.

Be abejo, profesiniai ar asmeniniai iššūkiai, krizinės situacijos darbe ir namuose paveikia mūsų kasdienybę net ir tuomet, kai esame išsimiegoję. Visgi, kritinėse situacijose nepasiduoti panikai yra lengviau, kai mūsų kūnas yra sveikas, smegenys sistemingai funkcionuoja. Organizmo būklė priklauso nuo daugybės kompleksinių veiksnių bei ligų, ir miegas – labai svarbi iš jų.

Įdomu pastebėti, jog vieno mokslinio tyrimo metu, kalbėdami apie miego poveikį, daugiau nei pusė apklaustų suaugusių pripažino dažniau pakeliantys balsą ant savo vaikų, jei naktį prieš tai prastai išmiegojo. Beveik tiek pat patvirtino, jog paveikti miego trūkumo dažniau prarado savitvardą konflikte su antrąja puse. Be to, sutrikęs miego režimas atsiliepė ir jų libido – jie turėjo mažiau energijos ir noro užsiimti intymia žaisme.

Miegą balansuojantys hormonai / 123RF.com nuotr.
Miegą balansuojantys hormonai / 123RF.com nuotr.

Kiek miego reikia ir kaip pagerinti jo kokybę?

Skaičiuojama, jog žmogus vidutiniškai pramiega net trečdalį savo gyvenimo. Tiesa, skirtingu gyvenimo laikotarpiu skiriasi ir poreikiai, pavyzdžiui, kūdikiui iki trijų mėnesių reikia 14–17, o suaugusiam iki 60-ies – 7–9 valandų nakties miego. Kai kuriems pakanka miegoti ir mažiau, ir tai priklauso nuo kiekvieno organizmo.

Visgi, dažnam suaugusiam pritrūksta poilsio dėl įvairių priežasčių, susijusių su gyvenimo būdu, pavyzdžiui, dažno kofeino ar alkoholio vartojimo, įpročio valgyti sočiai vakare, intensyvaus fizinio krūvio prieš miegą, taip pat nuolatinio žiūrėjimo į elektroninius prietaisus. Tokiu atveju padėtų režimo bei mitybos įpročių keitimas, sąmoningas pasiruošimas miegui, išmaniųjų telefonų bei kompiuterių naudojimo „higiena“.

TAIP PAT SKAITYKITE: Išmokite pagerinti miego kokybę: 5 patarimai, kaip lengvai tai padaryti

Visgi, nuolatinis miego deficitas gali pasireikšti ir dėl maistinių medžiagų trūkumo, prasto jų įsisavinimo ar hormonų disbalanso, atsiradusio su amžiumi. Tuomet rekomenduojama papildomai vartoti aminorūgščių, kurios gerina miego kokybę. Viena iš jų – triptofanas. Jis skatina vadinamojo „laimės hormono“, seratonino, ir „miego hormono“, melatonino, gamybą, todėl turi teigiamą poveikį ne tik miegui, bet gerai nuotaikai. Rekomenduojama paros norma – 50 mg/dieną. Kita aminorūgštis, pasitarnaujanti miego kokybei – 5HTP (arba hidroksitriptofanas), kuri taip pat reikalinga seratonino gamybai. Ji skatina atsipalaidavimą, gerina dėmesio koncentraciją, mažina depresijos simptomus. Rekomenduojama paros norma – 150 mg/dieną.

Nepamirškite, jog kokybiškas miegas užtikrina tinkamą seratonino – „laimės hormono“ – gamybą organizme, todėl gerai pailsėjęs žmogus – ne tik žvalus, bet ir laimingas, galintis būti pačia geriausia savo versija!

Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, už teksto turinį atsakingas partneris.

Naujausi straipsniai