Graži, taisyklinga laikysena svarbi toli gražu ne tik tam, kad gerai atrodytume. Ji turi įtakos mūsų savijautai, koncentracijai ir sveikatai. Dauguma žmonių pamiršta arba nežino, kokia ji svarbi kasdieniame gyvenime. Kad laikysena būtų taisyklinga, neužtenka vien stengtis būti tiesiems – gali prireikti ir specialių nugaros pratimų.
Keletas svarbių dalykų apie laikyseną
Dauguma jau žino, kaip svarbu išlaikyti gerą laikyseną sportuojant – tai padeda pasiekti geriausių rezultatų ir išvengti chroniškų skausmų bei traumų. Kodėl ji dar svarbi?
Tiesiai stovėdami, mes atskleidžiame savo tikrąjį ūgį ir atrodome lieknesni (išsitiesus galima atrodyti iki 4,5 kg lieknesniems) bei patrauklesni. O susikūprinę prarandame kelis centimetrus ūgio, pasikeičia kūno dalių padėtis, pilvas atrodo atsikišęs, krūtinė – nudribusi.
Nuolant sėdint susilenkus, į kūną patenka mažiau deguonies ir dienos pabaigoje jaučiamas ne tik nugaros ar kaklo skausmas, bet ir nuovargis.
Nuolant sėdint susilenkus, į kūną patenka mažiau deguonies ir dienos pabaigoje jaučiamas ne tik nugaros ar kaklo skausmas, bet ir nuovargis. Taigi norint būti energingesniems, pirmiausia reikia taisyklingai sėdėti darbe ar namuose. Taisyklinga laikysena „išlaisvina“ plaučius, į organizmą patenka daugiau deguonies, kuris pasiskirsto po kiekvieną kūno ląstelę, raumenų bei smegenų – taip pat.
Gera laikysena suteikia stabilumo stovint ar judant, pagreitėja ir pagerėja koordinacija.
Kas lemia netaisyklingą laikyseną
Labiausiai, kaip jau užsiminėme, laikyseną gadina netaisyklingas sėdėjimas darbe prie kompiuterio. Dauguma mūsų dirba protinį darbą ir beveik visą dieną prasėdi. Kadangi tai įgrįsta, sėdėti bandoma visaip – persikreipus irgi.
Dažna problema – žmogui netinkamas kėdės, stalo ir/arba kompiuterio aukštis. Baldai biuruose perkami standartiniai, o kiekvieno žmogaus ūgis, stuburo bei kojų ilgis skiriasi. Todėl dažnais atvejais baldų aukštis yra netinkamas konkrečiam žmogui. Kėdės aukštį dar galima pareguliuoti, bet jei nepavyksta paaukštinti stalo (paprastai jis būna šiek tiek per žemas), tai nepadės. O jei per žemas stalas, kompiuterio monitorius taip pat stovi per žemai, nebent jam naudojama speciali pakyla. Bandydami prisitaikyti, susikūpriname. Dėl to bėgant metams vystosi įvairių stuburo patologijų.
Judant ar bent jau stovint stuburas išlaikomas vertikalioje pozicijoje ir yra mažiau apkraunamas nei sėdint.
Kitas labai blogas įprotis, lemiantis ir netaisyklingą laikyseną, – fizinio aktyvumo stoka. Kadangi po sėdėjimo darbe jaučiamės pavargę (pamenate, susikūprinus į organizmą patenka mažiau deguonies, todėl jaučiamas nuovargis), grįžus namo nelabai norisi eiti į sporto klubą ar pasivaikščioti į miškelį. Kuo daugiau sėdime, tuo daugiau šansų, kad laikysena yra netaisyklinga. Judant ar bent jau stovint stuburas išlaikomas vertikalioje pozicijoje ir yra mažiau apkraunamas nei sėdint.
Patiriant stresą, tam tikri raumenys taip pat gali jausti spaudimą. Nugara – ne išimtis.
Dar vienas dalykas, kuris blogina laikyseną, tai netaisyklinga nugaros padėtis atliekant įvairius pratimus arba nugaros raumenų nestiprinimas. Jei treniruojamas pilvo presas, sėdmenys, klubai, rankos ir krūtinė, bet pamirštama nugara, jos raumenys, palyginti su kitų kūno dalių, būna labai silpni ir nepajėgūs išlaikyti tiesią laikyseną. Jei patys sau to neprimename, vaikštome susikūprinę. Na o dažna klaida sportuojant – pernelyg sulenkta arba išriesta nugara.
Kaip ištaisyti padėtį
Pradėkite nuo darbo vietos – pažiūrėkite, ką galite padaryti, kad jūsų kėdės ir stalo aukštis jums tiktų, kad netektų sėdėti susikūprinus. O galbūt galima paaukštinti kompiuterio monitorių, kad akys į jį žiūrėtų tiesiai, o ne žemyn?
Sėdėdami dažniau pamankštinkite kojas, rankas, pečius, pasukiokite galvą. Dažniau atsistokite pasivaikščioti. Jei patys to neprisiminsite, yra įvairių programėlių, kurios kartą per valandą stukteli/pypteli jums išmaniojo telefono, laikrodžio arba kompiuterio ekrane ir primena, kad jau laikas atsistoti. Galų gale, tiesiog tiesiau sėdėkite.
Taip pat siūlome pratimą, kurį galbūt kas nors jums rodė vaikystėje. Asistokite prie sienos, atsiremkite į ją nugara, pečiais, sėdmenimis ir galva. Nekelkite smakro aukštyn. Tarp jūsų nugaros apačios ir sienos turi būti nedidelis tarpas – kad tilptų užkišti vieną ranką, bet ne daugiau. Kitu atveju reikštų, kad esate pernelyg išsirietę. Kai pajusite, kad galite išlaikyti tokią padėtį, kad apsipratote su ja, kelias minutes pavaikščiokite taip išsitiesę.
Sportuodami neapleiskite nugaros, atlikite pratimų ir jai. Nugarą ir vidinius raumenis, kurie išlaikytų korpusą, gerai stiprina pilatesas, kalanetika, joga, mankšta su gumomis ir kamuoliais. Tinka ir baleto pamokos. Jeigu turite stuburo problemų, dėl mankštos pasitarkite su specialistais – kai kurių minėtų treniruočių pozų jums gali neleisti atlikti. Pavyzdžiui, „plūgo“ ar „žvakės“.
Neužmirškite tempimo pratimų. Atsiklaupkite ir atsisėskite ant kelių, padėkite galvą ant kilimėlio ir delnais siekite žemę kuo toliau arba laikykite juos šalia pėdų. Ar atsistokite ir kuo aukščiau į lubas tieskite rankas.
Ir dar – jei dažnai nešiojate rankinę ant to paties peties, nesąmoningai jį kilstelite aukštyn, kad nenuslystų rankinės dirželis. Ilgainiui tai sukelia laikysenos problemų. Kadangi dabar kuprinės labai madingos ir tinkamos ne tik mokyklinukams, gal metas pagalvoti apie nedidelę kuprinę, kurią nešiosite ant abiejų pečių? Nedidelę, nes tuomet į ją netilps visas pasaulis. Kelių kilogramų nešiojimas ant kupros ar peties irgi kenkia laikysenai.