Jeigu pašiepiamas tame pačiame ar aukštesniame lygmenyje esantis žmogus, tai nėra patyčios, tvirtina Vilniaus universiteto docentas dr. Antanas Kairys. Taigi situacija, kai vienas kitą pašiepia du politikai ar politiką pašiepia eilinis pilietis, taip pat nėra patyčios.
„Nuolat nuskamba žodis „patyčios“. Norėtųsi akcentuoti, kas tai yra. Turėtume turėti jėgos disbalansą. Tas žmogus, kuris provokuoja, turėtų kažkuria prasme būti galingesnis ir norėti pažeminti kitą žmogų. [...] Jeigu du politikai iš Seimo tribūnos vienas ant kito pilsteli po pusę kibiro ko nors, tai tokiu atveju tai yra kažkas kito, nes jie stovi tame pačiame lygmenyje“, – aiškina A. Kairys.
Savo ruožtu tinklaraštininkas Mykolas Pleskas, internete dažnai prisistatantis kaip Mykolas Kleckas, priduria, kad patyčios ir „trolinimas“ – du skirtingi dalykai, o pastarasis gali būti net naudingas. „Trolinimą“ ir tokius pasijuokimus vadinčiau vakcinomis nuo gripo. Jų reikia tam, kad visuomenė išmoktų vertinti iššaukiančius dalykus. Manau, kad taip ir suveikia“, – sako M. Kleckas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Laidotuvių vainiką Artūrui Zuokui nešęs Adomas Bužinskas – buvęs mero dukros vaikinas
A. Zuoko štabe su vainiku laidojo savigarbą
Anot tinklaraštininko M. Klecko, kartu su konservatoriumi Adomu Bužinsku apsilankiusio Artūro Zuoko rinkiminiame štabe antrojo rinkimų turo naktį ir atnešusio laidotuvių vainiku, tokio poelgio tikslas buvo pasijuokti iš politiko elgesio paskutinės rinkiminės savaitės metu ir jo savigarbos.
„Tai ir buvo pagrindinė mintis, jog tuo vainiku laidojame savigarbą. Nelinkėjome mirties, nelaimių ar kažko panašaus. Be abejo, tikėjomės, kad ne visi supras, jog tai – pokštas, sureaguos jautriau. Bet, kas nerizikuoja, tas negeria šampano“, – komentuoja M. Kleckas.
Jis aiškina, kad tokiomis provokacijomis siekia paskatinti piktus, susierzinusius žmones išlįsti į dienos šviesą. Esą po tokio gana nekalto pokšto atsirado žmonių, kurie linkėjo M. Kleckui ar jo artimiesiems mirties, grasino sudeginti namus ir kt.
„Jie net nesusiję su A. Zuoku, bet tiesiog linkėjo tokių dalykų. Manau, kad provokacija labai pavykusi, nes ji šiek tiek parodo visuomenės realybę ir skatina visuomenę keistis“, – įsitikinęs M. Kleckas.
Pasak tinklaraštininko Ričardo Savukyno, dar žinomo Rokiškio Rabinovičiaus vardu, incidentas su vainiku yra geras „trolinimo“ pavyzdys iš realaus gyvenimo, o ne interneto. Jo teigimu, žmonės parodė politikų elgesį, kurį rinkėjai mato agitacijų metu, parodė, kaip elgtis negalima.
Ar tai patyčios, ar „trolinimas“, parodo žmogaus emocija
Tinklaraštininkai pabrėžia, kad lietuvių kalboje žodis „trolinti“ dažnai verčiamas kaip „gluminti“ arba „provokuoti“, ir tai yra pagrindiniai „trolinimo“ tikslai – sugluminti žmones, priversti juos susimąstyti ir suabejoti, ar tai, ką jie iki šiol manė, iš tiesų yra tiesa.
Savo ruožtu A. Kairys akcentuoja, kad klausimas, kodėl norisi gluminti kitus, nėra pagrindinis, svarbiau – kodėl to reikia visuomenei. „Jeigu turėtume utopinę idealią visuomenę, turbūt „trolinimas“ būtų panašus į filosofines diskusijas su labai didele pagarba, draugiškumu ir panašiais dalykais“, – svarsto A. Kairys.
Jo teigimu, „trolinimas“ ir patyčios yra skirtingi dalykai, tarp kurių riba nėra aiški. Anot A. Kairio, geriausiai atskirti padeda požiūris į tai, kaip jaučiasi žmogus, kuris tampa „trolinimo“ objektu. Jeigu žmogus įsižeidžia, jaučiasi įskaudintas, galima daryti išvadą, kad „trolinimas“ yra nelabai vykęs. Psichologo nuomone, jeigu „trolintojas“ yra lankstus, supratingas ir nepiktybiškas žmogus, jis pakoreguos savo veiksmus, jei ne, tai gali peraugti į patyčias.
„Kartais „trolinimas“ gali būti labai nekaltas ir labai mielas dalykas. Reakcijos provokavimas yra žmogiška savybė. Yra smalsu pažiūrėti, kaip kitas reaguoja. Klausimas, ar tam kitam tai yra įžeidimas, nemalonus dalykas ir t. t., ar tai irgi yra priimtina“, – tvirtina A. Kairys. Jis prideda, kad kito žmogaus jausmų ribą nusakyti sunku tuomet, kai „trolinimo“ objektais tampa vieši asmenys.
Pajuoka iš politikų nėra patyčios – jie užima stipresnę poziciją
R. Savukynas pabrėžia, kad „trolinimas“ gali sukelti ir neigiamas emocijas. Jis pateikia pavyzdį – pinigų pavogusiam nusikaltėliui kažkas, žinantis apie nusikaltimą, bet negalintis jo įrodyti, pasako – tai ką, dabar gerai gyveni. Jo teigimu, tokiu atveju nusikaltėlis turbūt pasijaus nemaloniai, bet nėra kito būdo, kaip išreikšti poziciją dėl vagystės, jeigu nusikaltimo negalima įrodyti.
„Aš manau, kad čia yra pats pagrindinis atsakymas, kodėl reikia „trolinimo“, – tai yra būdas pasakyti kažką, kai nebėra kito būdo, – akcentuoja A. Kairys. – Jeigu mūsų visuomenėje santykiai būtų kitokie, mums tiesiog nereikėtų to daryti.“
Jis prideda, kad riba tarp to, kada yra kalbama apie žmogaus kompetenciją, o kada apie asmenines savybes yra labai slidi, todėl ir „trolinimo“ ribų negalima tiksliai apibrėžti. „Nuolat nuskamba žodis „patyčios“. Norėtųsi akcentuoti, kas tai yra. Turėtume turėti jėgos disbalansą. Tas žmogus, kuris provokuoja, turėtų kažkuria prasme būti galingesnis ir norėti pažeminti kitą žmogų. [...] Jeigu du politikai iš Seimo tribūnos vienas ant kito pilsteli po pusę kibiro ko nors, tai tokiu atveju tai yra kažkas kito, nes jie stovi tame pačiame lygmenyje“, – aiškina A. Kairys.
Jam antrina ir R. Savukynas, kuris teigia, kad visada svarbu atsižvelgti į tai, kuri tariamo „trolinimo“ pusė yra stipresnė. Anot jo, jeigu „trolinimo“ objektas akivaizdžiai užima silpnesniąją poziciją, tai jau tampa patyčiomis.
„Negalime kalbėti apie tai, kad tai buvo kažkoks gluminimas, nuomonės išsakymas ar dar kažkas. Jeigu paauglė buvo persekiojama, nesvarbu, ar internete, ar realiame gyvenime, taip stipriai, kad nusižudė, tai yra klaiku. Tai yra siaubinga. Tai – patyčios pačia baisiausia prasme [...]. Jeigu tai vadinsime „trolinimu“, tiesiog bandysime sušvelninti tai, kas vyksta“, – įsitikinęs R. Savukynas.
Jo nuomone, galima juoktis iš politikų, nes jie užima stipresnę poziciją nei eilinis žmogus. Taip pat galima pasijuokti iš draugų, nes jie gali pasijuokti iš tavęs, ir draugai jaučia ribas, kada švelni pašaipa gali tapti patyčiomis, įžeidinėjimu.
A. Kairys: „trolinimas“ gali rodyti blogą pavyzdį
M. Kleckas tikisi, kad tokios provokacijos, kaip vainikas A. Zuoko štabe, privers žmones susimąstyti ir apie savo veiksmus, kaip, ką nors sakydami, jie gali įžeisti kitus. Tinklaraštininko nuomone, „trolinimas“ ir kitokie pasijuokimai yra tarsi vakcinos nuo gripo. „Trolinimą“ ir tokius pasijuokimus vadinčiau vakcinomis nuo gripo. Jų reikia tam, kad visuomenė išmoktų vertinti iššaukiančius dalykus. Manau, kad taip ir suveikia“, – sako M. Kleckas.
A. Kairio teigimu, gluminimas arba „trolinimas“ gali sukelti M. Klecko laukiamą reakciją – sujudinti visuomenę, bet jis turi ir kitų efektų. „Tai gali padėti nusistatyti normas: kas yra gera, kas dar leistina, o kur jau yra peržengiamos ribos. Ar vietoj vainiko atneštas nudvėsęs arklys būtų priimtas, ar gal vainikas jau irgi buvo per daug ir reikėtų nešti gėles“, – sako A. Kairys.
Tačiau trečias tokio elgesio efektas, anot docento, gali būti neigiamas – žmonės gali išmokti ir atkartoti panašų elgesį. „Jeigu kalbėsime apie vaikus, paauglius, tai gali būti elgesys, kurį jie paskui gali mėginti atkartoti. Nežinau, ar tikrai niekas nesugalvos atnešti mokytojui vainiko ir ar tai bus labai „skanu“, – svarsto A. Kairys.
M. Kleckas atkreipia dėmesį, kad „trolinimo“ terminas yra išsikreipęs, nes seniau Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) „troliais“ buvo vadinami žmonės, kurie įsiterpdavo į virtualias diskusijas, niekindami diskusijos dalyvius, ir bandydavo sunaikinti diskusiją arba kuo stipriau įžeisti joje dalyvaujančius žmones.
„Vėliau, vystantis internetui, [...] „trolių“ terminas šiek tiek pradėjo kreiptis ir atsirado baltųjų, gerųjų „trolių“, kurių tikslas buvo ką nors lengvai pašiepti, paironizuoti, iš kažko pasijuokti, jei kas nusikalba. Ne piktai, bet jį pašiepti“, – aiškina M. Kleckas.
Kovo 23–29 d. pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams „Vaikų linija“ paskelbė „Veiksmo savaite BE PATYČIŲ“. Jos pagrindinis tikslas – keisti visuomenės nuostatas iš palankių patyčioms į nepalankias.