Kai tavo artimas geria ar vartoja narkotikus – išgyveni kančią, gėdą. Kažin, ar tik sėkmės pakanka visam tam nepasiduoti. Laidoje „Visi mes žmonės“ kalbintas Artūras Zuokas ir kiti herojai gyvenime pademonstravo didžiulę valią, kad ištrūktų iš priklausomybių patys arba išsivaduotų iš užburto rato, į kurį įsuko priklausomybių turintis jų brangus asmuo.
„Vienas smūgis – keturios skylės“, politikos ir visuomenės veikėjas, Vilniaus miesto tarybos narys Artūras Zuokas prisimena šį girto tėvo, siautėjančio su šakute rankoje, posakį. Jam pačiam pavyko susikurti kitokį gyvenimą.
Žinomas vyras puikiai žino ir kas vyksta siautėjant „baltiems arkliams“. Pamena psichiatrinių ligoninių, į kurias patekdavo girtuokliaujantys šeimos nariai, kvapą. Nepaisant to, Artūras Zuokas nejautė gėdos dėl savo artimų elgesio ir gyvenimo būdo.
„Aš tiesiog tai neigiau, stengiausi būti už kitus savo bendraamžius draugiškesnis, paslaugesnis, greitesnis. Visgi kartą man buvo mesta paniekinantis apibūdinimas, kad esu alkoholikų vaikas. Gyniausi kumščiais – tada dar nesugebėjau reaguoti kitaip“, – prisimena politikas.
Būdamas tokioje chaotiškoje aplinkoje jis davė sau pažadą nerūkyti ir negerti. Šiandien nepateisina įklimpusių į priklausomybes, Artūras mano, kad tai asmens apsileidimas, be to, tokie ir piktnaudžiauja artimųjų gerumu. Pats mažasis Zuokas nuo alkoholizmu persunktos aplinkos paguodos ieškodavo knygose, gamtoje. Domėjosi ornitologija, iškeliaudavo į miškus fotografuoti.
„Buvau basas, bet su geru fotoaparatu“, – šiandien juokiasi Artūras Zuokas.
Savo artimiesiems jis bandė padėti ir padeda. „Esu išbandęs visus gydymo būdus!”, – sako jis.
„Alkoholikų vaikai netenka vaikystės. Net ašaroms nebebuvo vandens“, – sako pagalbos namų „Ramunėlė Rehab“ alkoholizmu sergančioms moterims įkūrėja Gabija Vitkevičiūtė, šiandien jau galinti padėti kitiems.
Alkoholizmu sirgo dabar jau šviesaus atminimo Gabijos mama. Josios vardu dukra įkūrė namus, kuriuose šiandien jau gydosi alkoholizmu sergančios moterys. Gabija puikiai žino, koks gyvenimo sunkumo skonis gyvenant su sergančiu artimu žmogumi, tam tikra prasme suserga ir šalia esantis.
Šiandien ji žino, kad bandant išlipti iš duobės, su liga reikia susidraugauti visiems artimiesiems.
Dėl savo priklausomybių kunigas Kęstutis Dvareckas kažkada buvo atsidūręs net už grotų. Šiandien klesti jo įkurta priklausomų asmenų reabilitacijos ir reintegracijos bendruomenė „Aš esu“, kurioje į gyvenimą iš naujo kabinasi daugybė priklausomybių turinčių asmenų.
Įsimylėjimas leidžia apsigaudinėti, kad mylimas žmogus pasikeis, – taip nutiko GRL PWR dirbtuvių paauglėms įkūrėjai, „Pix studijos“ vadovei Eglei Kislovski. Vieną dieną ji suvokė, kad pradėti reikia nuo savęs – tik tuomet žmonės aplink tave keičiasi. Tai subrandino ryžtą imtis pokyčių iš esmės – tik su meile bei ramia širdimi.
„Jei pats žmogus neieško pagalbos, tu jam nepadėsi“, – patyrė Eglė.
Apie visa tai – televizijos laidoje „Visi mes žmonės“ pirmadieniais 19.30 val. per TV3