„L’Oréal“, „Body Shop“ ir kitiems vadovavęs J.Schwartzas: „Laimi tas, kuris padaro žmonių gyvenimą geresnį“

Jeremy Schwartzas / Asmeninio albumo nuotrauka
Grytė Liandzbergienė
Šaltinis: Žmonės
AA

Britas Jeremy SCHWARTZAS (59) puikiai žino, ką reiškia būti aukščiausio lygio vadovu. Jo biografijoje – vien žymių kompanijų vardai: „Coca-Cola“ rinkodaros direktorius, „L’Oréal“ vykdomasis direktorius, įmonių „Body Shop“ ir „Pandora“ generalinis direktorius... „O dabar atėjo laikas dalytis patirtimi ir gyventi savo malonumui“, – juokiasi jis, iš savo namų Londone duodamas interviu „Žmonėms“.

Jei kam nors atrodo, kad ekologija ir komercija – priešingi poliai, Jeremy turi gerų žinių. Jis išgarsėjo kaip lyderis, sugebėjęs tai suderinti: dirbdamas didžiosiose kompanijose įrodė, kad įmonės gali labai prisidėti prie planetos išsaugojimo – ir tuo pat metu didinti savo pelną.

Vadovaudamas „Body Shop“, jis visus produktus pavertė veganiškais, įtikino valdžios institucijas saugoti nykstančius atogrąžų miškus, pats vyko į Amazonės džiungles ieškoti naujų ingredientų kosmetikai. Dirbdamas bendrovėje „Coca-Cola“, sukūrė milijardus atnešusį prekių ženklą „Coke Zero“, o „L’Oréal“ produktus sugrąžino į lyderių pozicijas reklamoje panaudojęs ikonišką šūkį „Nes tu to verta“.

Kompanijoje „Pandora“ nusprendė pereiti nuo fizinių parduotuvių prie elektroninės prekybos – ir akcijų kainą pakėlė 300 procentų. Iš Jeremy Schwartzo mokosi daugybė verslininkų, tad baigęs karjerą jis tapo motyvaciniu pranešėju – keliauja po pasaulį ir įkvepia auditorijas savo istorijomis. Kovo 8-ąją jis atvyks į Kauną ir susitiks su publika tarptautinėje konferencijoje „Moters vizija“.

Universitete studijavote metalurgiją ir inžineriją – kodėl visgi ne verslą?

Iš tiesų visada svajojau apie verslo pasaulį. Vaikystėje žavėjausi populiariu žurnalu „InBusiness“: jis buvo gražus ir blizgėjo kaip „Vogue“, o rašė, be abejo, apie sėkmingus verslininkus. Pats norėjau toks tapti, bet tuo metu, kai augau, vyko šaltasis karas. Nuolat girdėdavau, kad mums gresia branduolinis karas su Rusija (suprantu, kad nelabai kas pasikeitė ir šiandien). Nedarbo lygis ir infliacija buvo labai aukšti, taigi žmogus nežinojai, kokią profesiją rinktis, kad darbo rinkoje jaustumeisi saugus.

Maniau, kad ateitis priklauso polimerams ir puslaidininkiams, todėl įstojau į inžineriją. Iki šiol ja domiuosi: Elono Musko raketos, tiltai Kinijoje ir dangoraižiai Abu Dabyje man atrodo stebuklai. Deja, Jungtinėje Karalystėje inžinerija nebėra gerbiama: tėvai trokšta, kad vaikai taptų gydytojais ar teisininkais, statistikoje tai užima pirmąsias vietas, o inžinerijai tenka tik penkiolikta. Juokinga, bet keturioliktoje vietoje yra modelio darbas: žmonių prioritetus supratote patys.

Skaitykite daugiau