Malonus kvapiųjų žvakių skleidžiamas aromatas, praturtintas gardžiais gėlių ar vaisių kvapais, nėra toks jau sveikas mūsų organizmui – ypač šaltuoju sezonu, kuomet kambariai yra itin menkai vėdinami, skelbia naujausi mokslininkų tyrimai, publikuoti žurnale „Oral Oncology“.
Ekspertai tikina, kad aromatinių žvakių skleidžiami kvapai, kontaktuodami su oru, į aplinką gali paskleisti itin pavojingus chemikalus, kurie ilgainiui žmogui gali sukelti net ir vėžinius susirgimus. Nerimą kelia ir įvairūs chemikalai, naudojami namų buityje.
Didžiosios Britanijos Jorko universitete atlikto tyrimo metu penkias dienas buvo stebimas ir tiriamas šešių modernių namų oras. Tyrimo autorius profesorius Alastairas Lewisas visų pirma matavo lakiųjų organinių chemikalų koncentraciją ir aptiko tokių kancerogeninių chemikalų kaip benzenas, kuris, anot mokslininko, namuose atsirado nuo užteršto lauko oro ar organinio junginio alfa-pineno, naudojamo gaminant įvairius pušų kvapo purškiklius ar kvėpiklius.
Anot mokslininko, benzeno buvimas aplinkoje gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus – įkvėpus didelę dozę benzeno garų, gali ištikti mirtis, nuo mažų dozių gali prasidėti mieguistumas, galvos svaigimas, galvos skausmas, drebulys, padidėti širdies dažnis, netenkama sąmonės.
Vis tik mokslininkui didesnį nerimą sukėlė kitas chemikalas – limonenas, kuris naudojamas gaminant aromatines žvakes, namų oro gaiviklius ir daugelį valymo priemonių, siekiant suteikti joms citrinų kvapą. Ir nors pats limonenas nėra pavojingas, sureagavęs su ozonu, jis gali išskirti formaldehidą. Didelės jo dozės, kaip jau įrodė daugelis tyrimų, gali sukelti nosies ar gerklės vėžį bei rimtus sveikatos sutrikimus: stiprų kosulį, gerklės skausmus, akių niežėjimą ar kraujavimą iš nosies.
Tačiau jei kvapiųjų žvakių aromato atsisakyti nenorite, mokslininkai pateikia ir gerąją žinią – tam tikri augalai ganėtinai efektyviai sugeria kai kurios chemikalus, tarp jų – ir formaldehidą.
To paties A. Lewiso tyrimo metu šešias savaites buvo stebimas modernių namų oras, juose pastačius keturis specialiai parinktus augalus. Buvo matuojama, kaip keičiasi formaldehido ir limoneno koncentracija. Ir nors pastarojo chemikalo koncentracija nepakito, formaldehido kiekis gerokai sumažėjo.
Tad ekspertai padarė išvadą, jog tokie augalai, kaip pelargonijos, levandos, daugelis paparčių rūšių ir gebenės lipikės efektyviai mus gali apsaugoti nuo didelių formaldehido koncentracijų.