Reklamos agentūros „New!“ vienas iš vadovų, kūrybos direktorius Tomas Ramanauskas, garsėja kaip netipiškas, kūrybingas vadovas, nuolat kibirkščiuojantis idėjomis. Arba puikiomis iniciatyvomis – pavyzdžiui, kiekvieną vasarą perkelti biurą su visais darbuotojais į Nidą.
Kad ir koks populiarus būtų, Tomas prisipažįsta – vadovauti sunku: „Esame itin judrus organizmas, kuris keičiasi, mainosi, adaptuojasi. Žmonės, kurie dirba agentūroje, ypatingi – gabūs, guvūs, nenustygstantys ir ambicingi. Tai nėra fabriko gamybos linija. Čia – kas dieną po naujieną. Idėjų ir komunikacijos kūrimas reikalauja laiko, o jo niekada nėra pakankamai. Kad ir kiek „amortizuotume nelygumus“, vis tiek priklausome nuo darbuotojų talento. Nes, kaip sakė Billas Bernbachas, esame įtikinėjimo versle, o įtikinėjimas yra menas, ne mokslas. Jo taisyklės keičiasi, tendencijos mutuoja, poreikiai juda. Tai, kas vakar buvo efektyvu, šiandien staiga nebeveikia. Pridėkite prie to norą žengti į Vakarus, beveik penkiasdešimt žmonių ir bus akivaizdu, kad nesigiriu, – tai yra velniškai sunku. Ir velniškai įdomu.“
Pagrindinės gero vadovo savybės pagal Tomą Ramanauską:
- Vizijos turėjimas.
- Gebėjimas savo vizija įtaigiai pasidalyti su kolegomis.
- Gebėjimas išgirsti idėjas.
- Jautrumas aplinkiniams ir verslo aplinkai.
- Kompetencija.
- Tingumo ir abejingumo netoleravimas.
- Optimizmas.
Pasenęs vadovavimo stilius:
- Manymas, kad esi pranašesnis už kitus.
- Valdžios demonstravimas primatiškais būdais: rėkiant, baudžiant, grasinant.
- Atsakomybės vengimas.
- Paranoja, kad kiti atims iš tavęs sostą.
Stereotipų laužytoju, anot Tomo, galima vadinti ne tik jį, bet ir visą jo vadovaujamą reklamos agentūrą, darančią prasmingus, bet nebūtinai pelningus projektus, kuriančią savus produktus, investuojančią laiką ir žinias į startuolius, keliaujančią kiekvieną vasarą dirbti iš Nidos.
„Dalis mano dienos – darbas su projektais, ir visi iki vieno jie yra tiksinčios problemos. Stiprios komandos jas raško, silpnesnės reikalauja pagalbos. Problemoms spręsti kūrybingumas yra būtinas.“
Tomas sako, kad žmonės iš prigimties bijo naujumo, net jei tai – judėjimo pirmyn variklis. Kiekvienam naujam dalykui reikia trupučio laiko ir užsispyrimo. Kadaise telefonas su jutikliniu ekranu atrodė nesąmonė, kuri neprigis. Mygtukiniai „BlackBerry“ kilnojo pečius ir juokėsi iš keistuolio „iPhone“. Visi žinome, kuo tai baigėsi.
Komunikacijoje amžinai esi ant saugumo zonos briaunos: nenori būti akivaizdžius, girdėtus dalykus pasakojantis nuoboda, kartu bijai pavirsti nesuprantamai kalbančiu keistuoliu. Tačiau visada, kai turi naują idėją, esi vienišas psichopatas. Ir tik jei ja kas nors patiki, gali judėti pirmyn. Bet kokios inovacijos net labai kūrybingoje aplinkoje yra sutinkamos gynybine poza. Normalu, kad reikia skirti energijos paaiškinti, įtikinti. Normalu ir tai, kad kai kurie netradiciniai sprendimai nepasiteisina, neprigyja. Ieškai kitų. Niekada nepasiduodi abejingumui, kuriuo susirgti lengviau nei sloga.“
Agentūros „New!“ vadovas įsitikinęs: stereotipus laužo nenuoramos. Tie, kurie nuolat klausia: „O kodėl?“ Tai – visada gerai, nes elgiantis nestandartiškai nutinka neprognozuojamų dalykų. Ir net jeigu būna klaidų, nieko tokio – klaidos yra geriausia mokykla. O konformizmas – apgailėtinas gyvenimo (taigi, ir verslo) patyrimo būdas.