Pasak psichologų, vertinant psichologinio komforto prasme, žmogui ne tiek svarbu aplink save turėti daug erdvės – daug svarbiau, kad ta erdvė atspindėtų ir pabrėžtų jo asmenybės tapatumą.
Asmeninė vieta prie stalo, savas fotelis, nuosavas, daugiau niekieno neliečiamas kavos puodelis, slaptas stalčius, komoda, dėžutė, į kuriuos daugiau niekas neturi teisės kišti nosies ir pan. Visos panašios smulkmenos ir sudaro mūsų asmeninės komforto zonos esmę.
Kaip tinkamai atriboti privačias šeimos narių erdves nedideliame būste, esama visokiausių interjero dizaino sprendimų.
Pasak interjero psichologų, nuo pirmų savo gyvenimo dienų su aplinka susipažįstame per regą (tai spalvos, formos, linijos). Ji ypač stipriai veikia mūsų sąmonę, supratimą, dėmesį...
Taip pat skaitykite: Pasaulį sužavėjęs namų dekoras iš batraiščių
Taigi, rengiant privačios erdvės zonas, verta „pažaisti“ formomis ir spalvomis. Pavyzdžiui, visi šeimos nariai turi žinoti, kad štai tas rudas odinis fotelis prie televizoriaus yra tėčio asmeninės erdvės atributas, o žalioji kanapa ir raižytas Provanso stiliaus stalelis prie lango yra mamos privati zona, na, o ryškiai oranžinis sėdmaišis ir animaciniais herojais išmargintas kilimėlis – tai mažylio erdvė. Tai tik keli elementariausi pavyzdžiai. Asmeninės zonos gali būti išplėtotos daug sumaniau ir išradingiau.
Asmeninei erdvei kurti tiks visokiausi elementai: užuolaidos, širmos, lentynos – viskas, kas vienaip ar kitaip saugo šią erdvę, atribodamas ją nuo kitų. Jei gyvenamasis būstas mažas, interjero psichologų teigimu, ten gyvenantieji jaučiasi smagiau ir jaukiau, kai gyvenamoji erdvė suskaidoma į kelias atskiras zonas: valgomąją, darbo, poilsio ir pan.
Greta poilsio vietos uždegta stalinė lempa irgi puikiai nubrėžia asmeninės erdvės ribas. Ryškesnis šviesos ratas bendroje būsto erdvėje pažymi plotelį tik jums. Aplinkiniai intuityviai jaučia šią ribą.