Amerikos prezidentas Benjaminas Franklinas teigė, kad mažos skylutės gali paskandinti didelį laivą. Jei tas laivas – mūsų finansinė gerovė, turėtume deramai įvertinti skylutes – smulkias išlaidas. Tačiau dažnai į jas neatsižvelgiame ar tiesiog neužtenka valios jų ieškoti ir lopyti. Finansų analitikai nurodo populiariausius žalingus finansinius įpročius, kurie nepastebimai, bet nuolat tuština mūsų biudžetą.
Cigaretės. Rūkymas yra ne tik žalingas, bet ir brangus įprotis. Jis gali ypač skaudžiai kirsti per kišenę. Asmeninių finansų instituto ekspertams teko konsultuoti šeimą, kurioje nebuvo dirbančiųjų, todėl prisireikė atidėti paskolos įmokų mokėjimą. Tačiau, kaip paaiškėjo, tabako gaminiams šeimos biudžete atsirasdavo 200 Lt per mėnesį, o tai sudarė daugiau nei penktadalį paskolos įmokos. Suskaičiuokime: vidutinė cigarečių pakelio kaina – 7,87 Lt, ir, jei surūkai po 3 pakelius per savaitę, per metus dūmais paleidi 1227,72 Lt. Ar tokios sumos nepakaktų atostogoms, kurios kasmet tiesiogine prasme išrūksta į orą?
Kava išsinešti. Žingsniuoti šaltomis gatvėmis nešinam plastikiniu puodeliu karšto gėrimo yra išties jauku, bet retas susimąsto, kiek tokios vaikštynės palengvina kišenę. Populiariose vietose kavos puodelis atsieina bent 5 Lt, jei po puodelį perkama tris kartus per savaitę, per metus susidaro apvali sumelė – 780 Lt. Ar uždirbate tiek, kad galėtumėte į tokią sumą nekreipti dėmesio? Jei kelyje be kavos negali, verčiau įsigykite termosinį puodelį ir geros pupelių kavos. Tada kasryt galėsite mėgautis šviežia aromatinga kava ir sutaupysi bent pusę ligšiolinių išlaidų.
Loterijos bilietai. Nors viltis – teigiama emocija, finansų ji neturėtų valdyti. Pora loterijos bilietų per savaitę, kainuojančių po 2 Lt, per metus sudaro 208 Lt dydžio investiciją. O ji grąžos duoda ypač retai, tad pinigai tarsi išmetami į balą. Gerokai pelningiau būtų po 4 Lt kas savaitę sumesti į taupyklę. Metų pabaigoje turėsite apčiuopiamą ir garantuotą sumą, kurią galėsite laikyti savo atsakingo finansų valdymo laimėjimu.
Maistas. Žinoma, pirkti maisto tikrai nėra žalinga, tačiau iškyla opus racionalumo klausimas. „Maisto banko" atliktos apklausos duomenimis, kone kasdien maisto išmeta apie 2% gyventojų, o kartą per savaitę – net trečdalis. Be to, beveik penktadalis gyventojų išmeta produktų, kurių vertė siekia apie 30 Lt. Remdamiesi vidurkiu, kad per savaitę į šiukšlių dėžę nukeliauja maisto už maždaug 7,5 Lt, galime apskaičiuoti, kad metų pabaigoje sąvartyne palaidojama mažų mažiausiai 390 Lt. Greičiausiai kiekvienam būtų gaila pamesti tokią sumą, už kurią galima nukloti Šv. Kalėdų ir Kūčių stalą. Neišmesti maisto gali labiau apgalvodama, kiek ir kokių produktų pirkti.
Maišeliai. Į parduotuvę rekomenduojama eiti kartą per savaitę su pirkinių sąrašu ir geriausia – ne alkanam. Tačiau dažnas į parduotuvę suka kone kasdien su mintimi nusipirkti vos vieną kitą reikiamą produktą. Tačiau ne paslaptis, kad dažniausiai neatsispiriama pagundai nusipirkti dar šio bei to skanaus, o jei dar pasitaiko kokia akcija – negi praeisi pro šalį... Tokiu atveju dažniausiai perkamas ir maišelis, kurio kaina – nuo 15 ct iki 5 Lt. Lyg ir nedaug, tačiau kai žinai, kad vien „Maximos" prekybos tinklas per mėnesį parduoda 3 mln. plastikinių maišelių, tema įgauna didesnę svarbą – ne tik finansinę, bet ir ekologinę. Viena iš išeičių – daugkartinio naudojimo maišeliai, bet jei jie lieka namie ar mašinoje, nauda iš jų menka. Jei per savaitę įsigyjate bent du maišelius, per metus išlaidos siekia beveik 24 Lt. Šie pinigai liks kišenėje, jei nepamiršite maišelio stalčiuje, kuris ir taip nuo maišelių gausos vos užsidaro, tiesa?
Pietūs. Kai grįžtate namo po darbo ir užgriūva buities rūpesčiai, dar galvoti, ko pasiruošti rytdienos pietums, be abejo, nesinori. Tačiau bent dvi dienas per savaitę nepietauti kavinėse finansiškai tikrai verta. Tai rodo paprasta matematika: dienos pietums vidutiniškai išleidžiama apie 10 litų, tad per mėnesį vienas žmogus kavinėje palieka 220 Lt, o per metus – 2530 Lt. O jei dar užsimanote šokoladinio batonėlio desertui? Jei darbe valgytumėte namie pasigaminto maisto, pietų išlaidas galėtumėte sumažinti net perpus.
Transportas. Automobilis pirmiausia yra patogumas, leidžiantis greičiau pasiekti norimą vietą, nesistumdyti minioje, nepriklausyti nuo viešojo transporto grafikų. Tačiau automobiliu važiuoti į už puskilometrio esančią parduotuvę yra jau ne tiek patogumas, kiek prabanga. Ji visai nebūtina, ypač šiltosiomis metų dienomis, kai pėsčia eidama apsipirkti arba į darbą ne tik sutaupote vieną kitą šimtinę, bet ir stiprinate sveikatą bei gerinate savijautą.
Knygos ir žurnalai. Mokslininkų įrodyta, kad skaitinių dažnai perkame spontaniškai. Naujosios Zelandijos vartotojų elgsenos ekspertai apklausė 5000 knygyno lankytojų, kurie buvo ką tik nusipirkę knygą. Rezultatai parodė, kad 31% pirkėjų įsigijo neplanuotą pirkinį, o penktadalis buvo paveikti rinkodaros. Panaši situacija yra ir su laikraščiais ar žurnalais – ne veltui jų stendai parduotuvėse įrengiami netoli kasų. Neapgalvotai pirkdami įvairių leidinių gerokai patuštiname piniginę, o vos kartą kitą pavartyti skaitiniai tiesiog renka dulkes lentynose. Skaitytojai nemažai sutaupytų lankydamiesi bibliotekose, tačiau ne visi turi tam laiko ir galimybių. Viena iš išeičių – skolintis knygas iš draugų ir kolegų, be to, galima susitarti pirkti leidinius pakaitomis ir jais keistis. Verta apsilankyti internetiniuose ir įprastuose naudotų knygų knygynuose, kur už mažesnę kainą galima įsigyti dėmesio vertų leidinių.
DAR KELIOS FINANSINĖS NUODĖMĖS
Prekės iš katalogų. Jų dažniausiai randame pašto dėžutėse, ryškiais paveikslėliais ir patraukliais aprašymais vilioja įsigyti vieną ar kitą daiktą. Savaime tai nėra blogai, bet pastebima, kad žmonės susigundo nusipirkti prekę tik pavartę katalogą, vadinasi, pirkinys nėra jau toks būtinas. Juk jei daikto iš tiesų reikėtų, apie jį susimąstytum ir be katalogo.
Vaikiškos prekės. Vaikai, ypač iki dešimties metų, yra vienas iš veiksnių, lemiančių tėvų pirkinius, jei į parduotuvę eina visa šeima. Reto tėčio ar mamos širdis atlaiko mažylio ašaras ir prašymus nupirkti kokį daikčiuką. Kartais nereikia ir atžalos šalia, kad mama spontaniškai susigundytų dailiu drabužėliu, žaislu ar kitu daiktu, skirtu vaikui. Tokių pirkinių išvengsite, jei iš anksto susidarysite reikiamų daiktų sąrašą, nuspręsite tvirtai jo laikytis ir nevaikščiosite į prekyvietes, kuriose nieko neieškote.
Garsūs prekių ženklai. Tai, kad pirkdama renkatės ne produktą, o prekės ženklą, yra gana dažna finansinė silpnybė. Tačiau ne visada garsaus gamintojo prekės kaina atitinka jos kokybę. O dar dažniau už gerokai mažesnę kainą galite rasti labai panašios kokybės produktų, jei būsite lanksti prekės ženklų atžvilgiu ir netingėsite pasidairyti po lentynas. Panašiai galima pasakyti ir apie ekologiškus produktus – jei brangesnės ekologiškos duonos pirksite kartą per mėnesį, o likusias dienas valgysi paprastos, didesnės naudos sveikatai nebus, tik didesnės finansinės išlaidos.
P. S. Dažnai smulkias išlaidas ar biudžeto skyles lemia skirtingi žmonių įpročiai. Tad atidžiau peržiūrėjusi savo biudžetą ir atlikusi „įpročių inventorizaciją" galėtumėte pastebėti, kur dingsta jūsų pinigai. Verta bent mėnesį kitą nepatingėti ir kruopščiai susirašyti visas išlaidas. Darbas įpareigojantis – bet jei norite pradėti gyventi taupiau, tokia asmeninė finansinė analizė tikrai pravers.