Mada ir technologijos. Ar šie dalykai gali turėti ką nors bendro? Ir dar kiek. Pasaulis nepaliauja stebėjęsis mokslininkų ir dizainerių išmone, kuriant audinius iš arbatos grybo, pieno, alaus butelių, plastiko. Ar net papildytus biotechnologijomis, atveriančiomis miniatiūrines ertmes audinyje, kurios leidžia žmogaus kūnui kvėpuoti. Tad kuo rengsimės rytoj, sulaukę tekstilės gaminių revoliucijos?
Profesorė Rebeccah Pailes-Friedman, tyrinėjanti išmaniąją tekstilę ir dėvimus elektroninius įrenginius, teigia, kad mes apie drabužius šiandien dažniausiai galvojame paprastai. „Drabužiai mums tėra kažkas, ką dėvime, kad pridengtume savo kūną, perteiktume stiliaus pojūtį ir apsisaugotume nuo aplinkos poveikio. Visos išmaniosios technologijos, kurios bus integruotos į drabužius, netrukus žada kardinalius mados pramonės pokyčius“, – profesorė pasakoja „Forbes“.
Išmanieji drabužiai
Mokslininkės, kuri yra ir „Fila USA“, „Champion“ bei „Nike“ startuolių padalinio dizaino direktorė, teigimu, išmanioji tekstilė gali būti skirstoma į dvi skirtingas kategorijas: estetinę ir funkcinę. Visi audiniai, kurie šviečia arba keičia spalvą, reaguodami į garsą, šilumą ar kitus aplinkos veiksnius, priskiriami estetinei kategorijai. Tiesa, artimiausiu metu revoliucijos laukiama iš funkcinei kategorijai priskiriamų tekstilės gaminių, padedančių reguliuoti kūno temperatūrą, sumažinti vėjo poveikį ar raumenų vibracijas. Visa tai, pirmiausia, pasitarnaus gerinant sportininkų rezultatus. Jau yra sukurta ir audinių, skirtų apsisaugoti nuo ekstremalių aplinkos pavojų, pavyzdžiui, radiacijos.
„Sveikatos ir grožio pramonė taip pat siekia pasinaudojant šiomis tekstilės technologinėmis naujovėmis. Kaip antai, audiniais, turinčiais atpalaiduojantį, odą drėkinantį poveikį, ar net stabdančiais senėjimą. Tik pagalvokite apie visas galimybes!“ – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.
Švarkelis iš medžiagos, primenančios žmogaus odą
Daugelis moterų paauglystėje yra auginusios ir su draugėmis dalijusios arbatos grybu, o kai kurios ir iki šiol jį tebeaugina. Tai toks į medūzą panašus, iš acto rūgšties bakterijų ir mieliagrybių sudarytas sutvėrimas, maitinamas saldžia arbatėle. Niujorkietė mados dizainerė Suzanne Lee tokį grybą augina net nevienoje vonioje, vėliau jį išdžiovina, o tada iš gautos medžiagos siuva drabužius. Tokių drabužių išskirtinumas yra ne tik tai, kad jie pagaminti iš organiškų medžiagų, bet ir pati jų išvaizda kiek primena žmogaus odą.
Tiesa, kaip viename pristatyme sakė pati Suzanne Lee, iš arbatos grybo drabužius reikėtų pasaugoti nuo lietaus, nes sudrėkę jie gali sutižti.
Džinsai iš alaus butelių ir marškinėliai iš plastiko
Ar išdrįstumėte dėvėti džinsus, pagamintus iš alaus butelių arba marškinėlius – iš plastikinių maišelių? Kiek įžūliai pavadinto prekės ženklo „I am not a virgin“ (angl. „Aš nesu nekalta(-s)“) kūrėjas Peteris Heronas teigia, kad jis, imdamasis savo veiklos, tiesiog nutarė patikrinti, ar galima iš perdirbtų medžiagų pasiūti gerus džinsus.
Savo kuriamiems drabužiams Peteris Heronas naudoja audinį, pagamintą iš 25 proc. perdirbtų medžiagų ir 75 proc. medvilnės. Kūrėjas nesiliauja eksperimentavęs keisdamas audinio medžiagų sudėties proporcijas, vis didindamas perdirbtų medžiagų kiekį audinyje arba pritaikydamas visiškai stulbinamas idėjas. Kaip pavyzdžiui, džinsų užtrauktukas, pagamintas iš pieno baltymų.
Biologinis audinys, gebantis išsilenkti laike ir erdvėje
Dėl skirtingo plėtimosi ir susitraukimo lygio, naujoji medžiaga geba išsilenkti laike ir erdvėje.
Naujausias dizainerių ir mokslininkų kūrinys – biologinis audinys, taip vadinamoji biooda. Tai specialus iš bakterijų pagamintas audinys, kuris atveria savotiškus žvynelius, reaguodamas į drėgmę bei žmogaus kūno prakaitą. Ši technologija buvo naudojama dar samurajų prieš daugiau nei 1000 metų. „Bacillus Subtilis“ bakterijas japonai pasitelkdavo maisto fermentavimui. Mokslininkai biologinio audinio gamybai panaudojo šių bakterijų gebėjimą plėstis ir trauktis, reaguojant į drėgmę.
„Mes pradedame kurti automatinę spausdinimo sistemą, kuri leis šviežias bakterijų ląsteles sumontuoti ant plono audinio. Dėl skirtingo plėtimosi ir susitraukimo lygio, naujoji medžiaga geba išsilenkti laike ir erdvėje“, – sakė vienas iš biologinio audinio kūrėjų Jifei Ou iš „MIT Media Lab“.
Jis su kolegomis jau pristatė vaizdo klipą, demonstruojantį, kaip atletui sušilus, audinio detalės išsilenkia ir ventiliuoja kūną, kad šis atvėstų.