Sušilus orams ir skaisčiau sušvitus saulei, laukai kaipmat nuvilnija auksiniu kiaulpienių žiedų geltoniu. Kai kam jos tėra piktžolės, gadinančios žalią veją, kai kam – pavasario simbolis. Tačiau dažnai pamirštame vertingąsias šio augalo savybes!
Nekokią piktžolės „šlovę“ kiaulpienė pelnė todėl, kad itin lengvai dauginasi. Romantiškai skraidantys pūkeliai vos kur nutupia, jau kitais metais, žiūrėk, ta teritorija geltonuoja nuo kiaulpienių gausos. Taigi, kokiomis savybėmis pasižymi šis pavasario pranašas?
♦ Kiaulpienės gerina ir stiprina bendrą organizmo būklę, normalizuoja medžiagų apykaitą ir kraujospūdį, sumažina cholesterolio kiekį, stabilizuoja virškinamojo trakto veiklą.
♦ Šiuose augaluose esantys naudingieji junginiai pasižymi skausmą malšinančiu, uždegimus slopinančiu, tonizuojančiu, skysčius varančiu poveikiu. Įdomu, kad kiaulpienė unikali: ji ir kalio šaltinis, ir tuo pačiu diuretikas. Taigi puikiai reguliuoja šių medžiagų pusiausvyrą organizme.
♦ Kiaulpienėse gausu ir vitaminų (A, C, E), kalcio, kalio, geležies, antioksidantų, kurie saugo nuo vėžio, diabeto. Verta paminėti, kad tiek kiaulpienės šaknys, tiek žiedai ir lapeliai naudojami ir gydymui, ir patiekalams gardinti.
♦ Ką tik sužaliavę švelnūs kiaulpienių lapeliai puikiai tiks salotoms, žaliesiems kokteiliams, sriuboms ir daugybei kitų patiekalų. Tai puiki priemonė prieš avitaminozę, kai jaučiamas nuolatinis nuovargis, stresas, įtampa. O jeigu dar paminėsime, kad kiaulpienės greitina medžiagų apykaitą ir geba grąžinti figūrai grakštumą...
♦ Kartumas – ne pats maloniausias kiaulpienės palydovas, tačiau nesunku jo išvengti: kiaulpienės lapus reikia palaikyti pasūdytame vandenyje bent pusvalandį, o gaminant salotas galite apšlakstyti jas citrinų sultimis. Tačiau, kaip teigia specialistai, augalų kartumas kaip tik labai naudingas sveikatai ir organizmui, mat jis stimuliuoja kepenų veiklą, apsaugo nuo akmenų susidarymo ir daugelio kitų negalavimų.
♦ Jeigu susigundėte įtraukti kiaulpienių į savo valgiaraštį, ieškokite jų ekologiškai švariose vietovėse. Renkami augalai taip pat turėtų būti sveiki, nepažeisti, nepradėję vysti. Geriausia žiedelius ir lapelius skabyti ankstyvą rytą, vos nudžiūvus rytinei rasai. Šaknis geriausia rauti ankstyvą pavasarį arba rudenį.
♦ Kiaulpienių sultys, pasakojama, tinka tepti nuospaudas, karpas, strazdanas, pigmentines dėmes. Be to, gydo kaulų ligas, suteikia jiems tvirtumo, stiprina dantis.
♦ Išdžiovintos ir sumaltos šio augalo šaknys padeda normalizuoti medžiagų apykaitą, užgydyti nudegimus, pragulas, žaizdeles, opas. Ekstraktai ir ištraukos, antpilai iš kiaulpienės šaknų tinka gerti nuo įvairiausių negalavimų, tarkime, diabetikams, nes pasižymi cukraus kiekį mažinančiu poveikiu.
♦ Iš kiaulpienės žiedų daromas nuoviras saugo nuo pilvo pūtimo, nemigos, hipertonijos. Žiedų antpilas (spiritinio pagrindo) gali būti naudojamas išoriškai, t. y. skaudamoms vietoms tepti, nuo reumatizmo. Gardi ir gydomoji kiaulpienių žiedų uogienė. Žodžiu, kiaulpienei labai tinka lietuviškas pasakymas: „Nors prie žaizdos dėk.“ Būtinai pasinaudokime jos teikiamomis gėrybėmis!
PARAGAUKITE PATIEKALŲ SU KIAULPIENĖMIS:
