Savo bendrą istoriją lietuviai įprastai sieja su kitomis Baltijos šalimis ar Lenkija. Vis dėlto, daug istorinių paralelių ir bendrumų galima rasti su rumunais. Būtent su jais penktadienį vakare Ilzenbergo dvare buvo švenčiamas Lietuvos valstybingumo ir Rumunijos didžiojo susivienijimo šimtmetis.
Rokiškio rajone esančiame dvare įvyko penktasis Livijos Majoresku-Dimšienės garbei skirtas koncertas, kuriame pasirodė Lietuvos ir Rumunijos pianistai.
L. Majoresku-Dimšienė buvo žymaus Rumunų politikos ir kultūros veikėjo Titu Majoresku dukra, XIX a. pabaigoje atsikėlusi įgyventi į Ilzenbergo dvarą.
Pirmiausia koncerto svečius užbūrė rumunų virtuozė Lia Popa, fortepijonu skambinusi Liudviko van Bethoveno sonatą bei Frederiko Šopeno ir Gabrielio Forė noktiurnus. Pabaigoje atlikėja pasiliko rumunų klasikinės muzikos pasididžiavimo – kompozitoriaus Džordžė Enesku – kūrinį.
„Tikiu, kad muzika yra puikus komunikacijos būdas. Man garbė ir privilegija dalyvauti šiame renginyje, nes čia muzika suvedė dvi skirtingas, tačiau daug bendro turinčias šalis – meilę muzikai ir menui bei istoriją, nes čia gyveno Livija Majoresku“, – po koncerto kalbėjo Lia Popa.
Įdomus sutapimas – atlikėja yra kilusi iš to paties miesto kaip ir L. Majoresku. Paklausta apie tai, Lia Popa teigė, kad šį faktą ji sužinojusi tik pakviesta dalyvauti šiame koncerte, tačiau jis ją labai nudžiuginęs: „Manau, kad galiu suprasti daugiau apie Livijos praeitį.“
„Kitas sutapimas – ji, kaip ir aš, grojo pianinu. Tikiu, kad jai buvo pažįstama ir Dž. Enesku muzika, kuri yra labai populiari užsienyje. Esu laiminga, galėdama skambinti šio kompozitoriaus kūrinius tokiuose renginiuose įvairiuose Europos miestuose. Gerai tai, kad jauni atlikėjai mielai populiarina Dž. Enesku kūrybą, nes taip kitos šalys geriau susipažįsta su mūsų kompozitoriumi“, – sakė atlikėja.
Muzika, statanti tiltus
Koncerto metu skambėjo ir žymių lietuvių kompozitorių kūryba. Publiką sužavėjo Balio Dvariono „Pirmosios snaigės“ iš ciklo „Žiemos eskizai“, atliktos pianisto Dariaus Mažinto. Jis taip pat sugrojo du žymiausio Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudus.
„M. K. Čiurlionis – visų mūsų tautos muzikų tėvas. Nuo jo prasidėjo visai kitoks požiūris į visą kultūrą, nuo dailės iki instrumentinės muzikos – ne tik fortepijono, bet ir simfoninės. Jis buvo pirmasis tokio lygio pavyzdys, genijus. Man, kaip lietuviui, jis labai brangus“, – apie savo grotus kūrinius kalbėjo D. Mažintas.
Pianisto manymu, kultūra gali vienyti skirtingas tautas ir valstybes, nes visi žmonės turi kažką bendro. „Visada maniau, kad kultūra turi Dievo dovaną statyti tiltus ir būtent jos pagalba mes galime rasti kontaktą su kitomis šalimis. Kai žmonių begalė ir daug priešpriešų su kitomis tautomis, tokie renginiai rodo, kad reikia draugauti tarpusavyje, statyti tiltus, o ne juos griauti“, – tvirtino pianistas.
Anot Ilzenbergo dvaro vietininko Gintaro Bingelio, muzika šio renginio metu tapo savotiška lingua franca. „Ji suprantama be vertimo, aiškinimų ir aprašymų – tai tobulas kūrinys, kiekvienam žmogui prabylantis tik jam suprantama kalba, jausmais ir ženklais“, – sakė G. Bingelis.
Panašią mintį išreiškė ir Rumunijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J. E. Dan Adrian Balanescu: „Kai kalbėjau, man reikėjo vertimo. Muzikai jo nereikia – net jeigu M. K. Čiurlionio muziką išgirdome pirmą kartą, mums jo kūrinių nereikėjo pristatyti ar versti.“
Lietuvių ir rumunų kryžkelės
Koncertas Ilzenbergo dvare vyko minint Lietuvos valstybingumo ir Rumunijos didžiojo susivienijimo šimtmetį. Būtent 1918 m. gruodį prie Rumunijos karalystės buvo prijungtos Besarabija, Bukovina, Transilvanija, Banatas ir rytų Vengrija.
Ilzenbergo dvaras – svarbi vieta ne tik lietuviams, bet ir rumunams. Kaip jau minėta, čia gyveno Rumunijos ministro pirmininko dukra Livija, kuri čia persikėlė ištekėjusi už lietuvių bajoro Eugenijaus Dimšos.
„Ši vieta mums labai svarbi, nes prieš šimtą metų čia gyvenusi L. Majoresku buvo tiek pianistė, tiek vertėja. Ji Rumunijoje puikiai žinoma dėl vertimų, ypač kai kurių literatūros klasikų, tokių kaip Markas Tvenas. Manau, kad jos vardas Lietuvoje žinomas vis labiau. Be to, šis dvaras – labai gražus, juo gerai rūpinasi. Tai puiki vieta palaikyti lietuvių ir rumunų draugystę bei kultūrą“, – po koncerto kalbėjo ambasadorius J. E. Dan Adrian Balanescu.
Tai nėra vienintelės istorinės sąsajos tarp valstybių. Įdomu tai, kad Žalgirio mūšyje kovojo 800 moldavų karių, o Moldovos valdovu XIV amžiaus pabaigoje metus laiko buvo lietuvis Jurgis Karijotaitis. Be to, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Moldovos valstybė nuo XIV a. pabaigos iki XV a. vidurio turėjo bendrą 300 km ilgio sieną.
Šimtmečio proga – pilnai atkurtas dvaras
Koncertai dvarvietėje tampa savotiška tradicija. Šią vasarą svečius džiugino Jurgos Šeduikytės dainos, o prieš metus rudenį Ilzenbergo dvaras pasitiko su Andriaus Mamontovo muzika. Vis dėlto, šis renginys buvo pirmasis, įvykęs jau pilnai atkurtame dvare.
„Kai vaikščiosite po šiuos dvaro rūmus, matysite paklotas mūsų įspūdingas grindis-mozaiką, užuolaidas, visą išbaigtą mūsų dvarą. Mes stengiamės, kad kiekvienas žmogus čia atrastų harmoniją, didelę meilę menui, kultūrai, kuri buvo puoselėjama dvaruose“, – sakė Ilzenbergo dvaro vietininkas G. Bingelis.
„Pilnai autentiškai atkurtas Ilzenbergo dvaras ir harmonijoje su gamta veikiantis dvaro ūkis – tai turbūt geriausias privataus rezultato ir investicijų į viešąjį sektorių regionuose pavyzdys Lietuvoje per pastaruosius trisdešimt metų. Čia sukurtas naujas kultūros židinys ir kuriamos naujos darbo vietos kultūrinių paslaugų srityje atokioje kaimiškoje vietovėje”, – kalbėjo ūkio viceministras Gediminas Miškinis.
Dvaro kultūrinę vertė pabrėžė ir D. Mažintas, tikinęs, kad tokių vietų daug Lietuvoje nėra matęs. „Tokios vietos regionuose parodo, kad Lietuva turėjo aukšto lygio kultūrą, gilią tradiciją ir istoriją. Čia galima kultūrinius procesus, kurie vyko kadaise, toliau vystyti“, – svarstė pianistas.
