Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Į „Trubadūrą“ atvykstantis Thiago Arancam: „Aš - pasaulio sūnus, esu visur ir visada“

VCO kvietimu į  „Trubadūrą“ atvyksta Thiago Arancam
Organizatorių nuotr. / VCO kvietimu į „Trubadūrą“ atvyksta Thiago Arancam
Šaltinis: Žmonės.lt
0
A A

Brazilijoje, San Paulo mieste gimęs tenoras Thiago Arancam praėjusiais metais žavėjo Vilniaus publiką „Manon Lesko“ spektakliuose, o šį pavasarį solistas vėl lips į Kongresų rūmų sceną Manriko vaidmenyje, balandžio 5-8 d. „Trubadūro“ spektakliuose. Panašu, jog Vilnius City Operos Verdžio interpretacija šį kartą nestokos tikros pietietiškos aistros...

Mokytis muzikos pradėjęs gimtajame San Paule, dėl savo neįtikėtino talento T. Arancam dar labai jaunas pasiekė itin daug: laimėjo prestižinius vokalistų konkursus, tapo pirmuoju brazilų solistu, pakviestu tobulintis į legendinio Milano teatro „La Scala“ akademiją, ten sutiko dabartinį savo vokalo mokytoją maestro Vincenzo Manno. 2008-aisiais Plácido Domingo įsteigtame pasauliniame jaunųjų atlikėjų konkurse „Operalia“ jis nuskynė net tris prizus. Po tokios pradžios, pasipylė ir pasiūlymai, kvietimai, darbai nuo Milano iki Jungtinių Arabų Emyratų, Vašingtono, Filadelfijos, Romos, Kvala Lumpūro, Maskvos, Vienos ir Berlyno. Daugybę svarbių tenoro partijų operose: Don Chosė, Kavaradosis, Radamesas, Pinkertonas, Izmaelis, Turidu, Kanio... Bet apie viską po truputį, trumpai ir belaukiant Thiago pasirodymo kalbamės su juo pačiu.

Organizatorių nuotr./VCO kvietimu į „Trubadūrą“ atvyksta Thiago Arancam
Organizatorių nuotr./VCO kvietimu į „Trubadūrą“ atvyksta Thiago Arancam

Tapti pirmuoju brazilu, priimtu į „La Scala“ muzikos akademiją – nemenkas įvertinimas.

Be abejonės. Akademijoje praleidau trejus puikius metus, sutikau daug pasiekusių talentingų žmonių, solistų ir dėstytojų, pianistų. Tų studijų niekada nepamiršiu, nes ten, Milane, turėjau šitiek galimybių lavintis ir pradėti siekti karjeros. Ten sulaukiau man svarbių žmonių palaikymo, skatinimo dirbti ir tikėti savimi.

Iš šalies atrodote likimo numylėtinis – dainuojate pasaulyje garsiausiuose teatruose, su geriausiais orkestrais. Kaip manote, kiek jūsų sėkmę lėmė talentas, kiek – sunkus darbas, kiek – sėkmė?

Geras klausimas! Išties mano karjera išsiskleidusi po visą pasaulį. O tą sėkmę talentas lemia tik penkiais procentais. Likę devyniasdešimt penki – juodas darbas. Gali turėti didelį talentą, bet, jei nedirbsi, nemokėsi jo nukreipti reikiama linkme, nieko nepeši. Tik kantriai dirbdamas – treniruodamas savo instrumentą – balsą – nepalūši sudėtingesnėje situacijoje, kai pavyzdžiui, kažkas gyvenime nesiseks, sirguliuosi, būsi prastos nuotaikos. Geras profesinis pasirengimas padės tai įveikti.

Papasakokite apie savo šeimą? Gal joje yra daugiau žmonių iš muzikos pasaulio? Gal balsą iš kažko paveldėjote?

Organizatorių nuotr./VCO kvietimu į „Trubadūrą“ atvyksta Thiago Arancam
Organizatorių nuotr./VCO kvietimu į „Trubadūrą“ atvyksta Thiago Arancam

Mano šeimoje nėra daugiau muzikantų ar dainininkų. Muzika man, sakyčiau, buvo likimo nulemta, ji mane pasirinko, ne aš ją. Lankyti savo mokyklos vaikų chorą pradėjau būdamas šešerių, mokiausi muzikos mokykloje, paskui – klasikinio dainavimo koledže. Tą daryti labai skatino mano šeima – nors ir ne muzikai, bet visiems buvo svarbu, kad muzikuočiau, tam jie man suteikė sąlygas ir įkvėpimą.

Brazilijoje operos žanras mėgiamas?

Opera Brazilijoje nėra tokia populiari. Tenai žmonės labiausiai mėgsta sambą ir futbolą (juokiasi). Bet pastaruoju metu opera susidomi, apie ją žino vis daugiau žmonių. Tam, matyt, įtakos turi garsūs šiuolaikiniai klasikinės muzikos kompozitoriai brazilai, žinomi solistai.

Aš pats operą pasirinkau, nes San Paule yra geras teatras, jame dirbo talentingi solistai, dirigentai. Žingsnis po žingsnio ėmiau domėtis, o pirmąsyk gyvai pamatęs Georges Bizet „Karmen“, operą tiesiog įsimylėjau.

Gyvendamas Brazilijoje tikriausiai irgi žaidėte futbolą? Šis sportas, regis, visų brazilų kraujyje.

Taip. Mes, brazilai, kamuolį spardome visur – net viduryje gatvės, tam net nereikia stadiono ar padoresnės aikštelės (šypsosi). Nesu išimtis, vaikystėje žaidžiau futbolą ir aš, šitas sportas tebėra man tikrai įdomus, galima sakyti, esu priklausomas nuo jo, bet labiau patinka muzika. Taip yra ir bus.

San Paulą palikote prieš daug metų dėl tarptautinės karjeros. Kaip dažnai grįžtate, aplankote artimuosius?

Stengiuosi kaip įmanoma dažniau. Kartais, kai pasiseka, į Braziliją grįžtu keturis penkis kartus per metus. Labai ilgiuosi ir šalies, ir šeimos. Bet šiais laikais tikrai lengviau nei prieš penkiolika metų, kai tik išvykau. Dabar juk internetas leidžia jaustis šalia artimųjų ir esant kitame pasaulio krašte. Beje, kai tenka dainuoti Brazilijoje, jausmas visai kitas nei tą patį daryčiau bet kur kitur. Čia, matyt, tas pats kaip futbolininkui rungtyniausi savo gimto miesto stadione. Tas jausmas stoti prieš publiką namuose – ypatingas.

Leidžiate sau kartais patingėti?

Niekada. Esu absoliutus darboholikas, verčiu save be sustojimų judėti pirmyn kaip pamišęs. Repetuoju po keturias, penkias, kartais – ir aštuonias valandas, be to, dar yra prodiusavimas, krūva kitų darbų.

Balsas – labai jautrus instrumentas. Kaip jį saugote? Kaip ilsitės?

Visa balso kokybės paslaptis – reikia mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis: tobulinti techniką, dainuoti taisyklingai ir dirbti su tikrai profesionaliu vokalo mokytoju, kuriuo turi pasitikėti ir klausyti visų nurodymų.

Aš apskritai stengiuosi prisižiūrėti: eiti į sporto salę, gerai išsimiegoti, pailsėti, skaniai ir teisingai valgyti. Ir nesu nuobodyla, kuris be darbo nieko gyvenime nemato, kaip galėjo pasirodyti. Man patinka būti tarp žmonių, žavi naujos pažintys, naujų kultūrų pažinimas. Visada įdomu sutikti profesijos brolių – kitų dainininkų. Nemėgstu vienatvės. O didžiausi mano pomėgiai – slidinėjimas ir buriavimas. Kai tik turiu laiko, stengiuosi jų neapleisti.

Atvykęs į naują šalį, nesilaikau vienintelio maršruto: viešbutis-teatras, nes noriu pažinti nematytą miestą, gastronomines šalies tradicijas, – žodžiu viską, kas tik įmanoma. Manau, tą padaryti spėsiu ir Lietuvoje – girdėjau, kad turite įdomią istoriją, taip pat – kultūrą.

Beprotiškai daug keliaujate, kurią pasaulio vietą pavadintumėte namais?

Lėktuvą, jei jame turiu kompiuterį ir mobilųjį telefoną (juokiasi). Lėktuvuose aš daug mokausi, skaitau grožines knygas, žiūriu filmus.

Turiu namus Monake, bet, kaip pats sakau, aš – pasaulio sūnus, esu visur ir visada.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt