Kulinarinė kelionė: ispanų virtuvė

Ispaniški užkandžiai tapos  / Fotolia nuotr.
Ispaniški užkandžiai tapos / Fotolia nuotr.
2012-08-19 23:19
AA

Ispanijos teritorija suskirstyta į septyniolika autonominių regionų, kiekvienas jų gali pasigirti savita virtuve. Andalūzija, baskų regionas, Katalonija, Madrido apylinkės ir Valensija garsėja išskirtiniu kulinariniu paveldu. Skirtinga geografinė padėtis (vieni regionai yra arčiau jūros, kiti įsikūrę Pirėnų pusiasalio gilumoje), nevienodas klimatas ir istorinės aplinkybės lėmė tai, kad visų šių regionų virtuvė labai skirtinga.

Ispanija ilgus amžius buvo valdoma Maroko, šios šalies įtaka ypač juntama tradicinėje Andalūzijos virtuvėje. Čia ruošiama visame pasaulyje garsi gazpacho sriuba. Tai gaivi šaltsriubė, gaminama iš pomidorų, agurkų ir saldžiųjų paprikų, gardinama svogūnais, česnakais ir šviežiais bazilikais. O Valensijos valgių gaminimo tradicijas labiausiai veikė Vidurio Rytų kultūros. Šiame regione valgoma daug ryžių ir citrusinių vaisių, kuriuos kadaise į rytinę Ispanijos pakrantę įvežė finikiečiai ir arabai. Katalonijos virtuvė, anot žinovų, geriausia Ispanijoje. Kadangi regionas ribojasi su Prancūzija, jo virtuvė yra labiau prancūziška nei ispaniška.

Populiariausias katalonų valgis, kurį išties vertėtų paragauti lankantis šiame krašte, – Zarzuela de Mariscos. Išvertus pažodžiui – „jūrų gėrybių operetė“. Šis gardus patiekalas ruošiamas iš krevečių, kalmarų, moliuskų ir langustų. Jūrų gėrybės troškinamos baltojo vyno padaže. Baskų krašto virėjai garsėja kaip padažų ekspertai. Populiariausias patiekalas gaminamas iš sūdytos menkės, svogūnų, česnakų ir saldžiųjų paprikų. Viskas troškinama nedideliame moliniame puode.

Dar vienas vietos gyventojų mėgstamas troškinys – savose sultyse troškinti kalmarai. Kadangi kalmarų sultys yra juodos, tai ir visas patiekalas nusidažo juodai. Ispanijos sostinė Madridas – skirtingų kultūrų kratinys, jų įtaka atsispindi šio miesto virtuvėje. Čia ruošiama tiršta ir labai soti sriuba Cocido Madrileno. Ji gaminama iš avinžirnių, įvairių daržovių ir mėsos.

Ispanų virtuvės pasididžiavimas – paelija

Visame pasaulyje garsios paelijos gimtinė yra Valensija, tačiau kiekvienas Ispanijos miestas turi savą šio sotaus troškinio receptą. Ryžiai, šafranai ir alyvuogių aliejus – trys svarbiausi produktai, be kurių neįmanoma paruošti tikros paelijos. Visa kita priklauso nuo virėjo skonio ir išradingumo. Į ryžius galima dėti vištienos, triušienos, dešros, jūrų gėrybių, žaliųjų žirnelių, saldžiųjų paprikų.

Aromatingas troškinys gardinamas čiobreliais, valgomas apšlakstytas citrinų sultimis. Patiekalas ruošiamas didelėje gilioje plokščiadugnėje keptuvėje su dviem rankenomis. Jos reikalingos keptuvei pakratyti, nes paelijos negalima maišyti. Šis patiekalas tradiciškai valgomas per sekmadieninius šeimos pietus. O Katalonijoje paelija ruošiama su sepijomis arba kalmarais, kurie ryžius nudažo tamsiai ruda spalva, todėl ši paelija vadinama arroz negre (juodieji ryžiai).

Mėgsta užkandžiauti

Ispanijoje populiarūs greitai paruošiami užkandžiai – tapos. Tai gali būti nedideli sumuštinukai, įvairiai paruoštos krevetės, žuvies gabaliukai, įdaryti šampinjonai arba alyvuogės. Užkandžiai patiekiami šalti arba karšti, mažomis porcijomis ir dažniausiai valgomi rankomis. Po darbo dienos ispanai mėgsta užsukti į užkandinę ar nedidelį restoranėlį šio to užkąsti prieš vakarienę. Bene populiariausias užkandis – vytintas Serano kumpis. Jis patiekiamas supjaustytas plonyčiais peršviečiamais griežinėliais. Gardus ir aromatingas Serano kumpis – ispanų pasididžiavimas.
Jis gaminamas iš specialios rūšies kiaulių mėsos. Šios kiaulės šeriamos ąžuolo gilėmis, nuo kurių jų mėsa įgauna savitą skonį. Ne mažiau populiarūs ant grotelių keptų jūrų gėrybių užkandžiai – a la plancha.

Pasakojama, kad tradicija užkandžiauti gurkšnojant gėrimus atsirado XIX amžiaus viduryje Andalūzijoje. Norėdami apsaugoti nuo dulkių ir musių į taures išpilstytą vyną, barmenai  uždengdavo jas duonos riekele, sūrio, dešros ar kumpio griežinėliu. Beje, žodis tapa, išvertus iš ispanų kalbos, reiškia – „dangtis“. Barų lankytojams labai patiko kartu su gėrimu gauti ir užkandžių. Pamažu tapos didėjo, darėsi sudėtingesnės ir virto puikiu klientų viliojimo būdu.

Pirmenybė – šviežiems produktams

Dėl sauso klimato Ispanijoje niekada neklestėjo gyvulininkystė. Čia visą laiką buvo auginama daugiau kiaulių nei galvijų. Dėl to šioje šalyje populiaresnė kiauliena ir jos gaminiai. Vietoje  gyvulinės kilmės riebalų ispanai vartoja alyvuogių aliejų ir dėl to yra tik sveikesni.

Dėl menko mėsos pasirinkimo ispanai tikrai nenusimena, nes gali džiaugtis įvairių jūrų gėrybių gausa. Pirmenybė šioje šalyje teikiama šviežiems produktams. Ispanai valgo daug šviežių daržovių, jūrų gėrybių ir žuvies, vartoja aukštos kokybės alyvuogių aliejų. Ispanai valgo daug, tačiau nesiskundžia antsvoriu.

Šios šalies patiekalai, priešingai nei daugelis mano, nelabai aštrūs. Ispanų virėjai vartoja nedaug prieskonių, aitrumo jų patiekalams suteikia česnakas, kuris tinka beveik visur.

Ispanų virtuvės žodynėlis

Callos – troškinti žarnokai su rūkyta kiauliena ir šlakeliu vyno arba brendžio.
Cazuela – negilus molinis indas troškiniams ar sriuboms ruošti.
Manchego – Bastilijos regione gaminamas avies pieno sūris. Jis laikomas vienu geriausių pasaulyje.
Paeljera – didelė gili plokščiadugnė keptuvė su dviem rankenomis, skirta paeljai gaminti.
Tapa – mažomis porcijomis patiekiami užkandžiai, valgomi per priešpiečius ir vėlyvą vakarienę. Skirtinguose regionuose jie vadinami: tasqueo, de vinos, poteo arba chiquiteo.

IŠBANDYKITE! 

Ispaniška pomidorų sriuba (gaspačas) / Fotolia nuotr.