Kulinaras Aurimas Petrikas draugų vakarėliui siūlo tris paprastus nepaprastų patiekalų receptus

Tinklaraštininkas Aurimas Petrikas siūlo du gradžius receptus/Teodoro Biliūno ir asmeninio archyvo nuotr.
Tinklaraštininkas Aurimas Petrikas siūlo du gradžius receptus/Teodoro Biliūno ir asmeninio archyvo nuotr.
Dovilė Lebrikaitė
Šaltinis: „Žmonės“
2019-03-04 16:01
AA

Geriausias restoranas – jūsų virtuvė! Tokiu šūkiu vadovaujasi tinklaraštininkas, kulinaras Aurimas Petrikas (22). O jis žino, ką sako, – nors ir jaunas, jau spėjo pasisemti patirties darbuodamasis JAV restoranų virtuvėse.

Kiek Aurimas save pamena, tiek stebėdavo prie puodų besisukinėjančią mamą. Sulaukęs vienuolikos išdrįso paprašyti: „Leisk man pabandyti.“ Ir pabandė – firminė mamos vištiena išėjo tiesiog puikiai.

„Po to karto pradėjau vis dažniau save bandyti virtuvėje, ėmiau žiūrėti Jamie Oliverio laidas ir... užsikabinau. Galiausiai ėmiau kepti pyragus, bandyti įvairiausius receptus iš knygų, – pasakoja. – Dabar gaminu dar dažniau nei vidurinėje. Grįžęs iš JAV susitelkiau į mokslus ir kol kas nedirbu, todėl stengiuosi bent jau namie nepaleisti virtuvės. Gamindamas aš atsigaunu.“

Mamos vištienos Aurimas jau nebegamina – prieš dvejus metus vaikinas išbraukė mėsą iš raciono. Tik kartais tenka nusižengti savo skoniui ir įsitikinimams – dirbdamas nespecializuotame restorane mėsą ruoši, nepaisydamas to, valgai ją ar ne. „Mano pagrindinė taisyklė – reikia absoliučiai viską ragauti. Negalima daryti taip, kad pagamini visą patiekalą ir tik tada ragauji. Reikia ragauti eigoje, kad nepadaugintum ar nepagailėtum kurių nors prieskonių.“

Jaunasis kulinaras įsitikinęs, kad ne įrenginių gausa ir produktų kaina lemia galutinį rezultatą. Sumanumas ir įgūdžiai – štai du svarbiausi veiksniai, norint pasigaminti nepamirštamą vakarienę.

„Iš savo patirties sakau: nereikia įmantrių priemonių tam, kad namuose paruoštum restorano lygio maistą. Ir iš paprasto galima išspausti maksimumą. Menas iš pigių produktų pagaminti gerą patiekalą“, – tikina Aurimas.

Vegetariški taco su meksikietiška salsa „Pico de Gallo“


Tinklaraštininkas Aurimas Petrikas siūlo du gradžius receptus/Teodoro Biliūno ir asmeninio archyvo nuotr.

1 pakuotė tortilijų paplotėlių

4 pomidorai

1 raudonasis svogūnas

4 skiltelės česnako

2 šaukštai rudojo cukraus

1 šaukštelis aitriųjų paprikų dribsnių

2 šaukštai sojų padažo

300 g konservuotų raudonųjų pupelių

1 didelė sauja salotų lapų

tarkuoto čederio pabarstyti (galima rinktis ir bet kokį kitą mėgstamą sūrį)

1 žalioji citrina

„Pico de Gallo“ reikės:


2 pomidorų, mažo baltojo svogūno, saujelės kalendrų lapelių, aitriosios paprikos, šaukšto alyvuogių aliejaus, pusės žaliosios citrinos sulčių, druskos, pipirų pagal skonį

Aurimas nuplauna ir supjausto paplotėlių įdarui skirtas daržoves: pomidorus, raudonąjį svogūną, česnakus. Į gerai įkaitintą puodą įpila šlakelį aliejaus ir suberia svogūnus bei česnakus. Viską kepina maždaug 5 minutes, tada įberia rudojo cukraus, aitriųjų paprikų dribsnių, supila sojų padažą. Dar kelias minutes patroškina.

Į puodą sukrečia konservuotas pupeles, pomidorus. Viską troškina ant vidutinės ugnies 15 minučių. Tuo metu nuo troškinio pernelyg nenutolsta – vis pamaišo, kad daržovės neprisviltų.

Visgi prie puodo nebūtina budėti, todėl radus laisvą minutę Aurimas pataria pasigaminti salsą: kubeliais supjaustyti pomidorus ir baltąjį svogūną, susmulkinti kalendras, jei norisi daugiau aštrumo – gabalėlį aitriosios paprikos. Visus ingredientus jis užpila aliejumi, žaliosios citrinos sultimis, pabarsto druska ir pipirais. Viską gerai išmaišo ir, kaip liepia jo pagrindinė virtuvės taisyklė, paragauja, ar pakanka aštrumo ir prieskonių.

Šiuo momentu įprastai Aurimas jau būna užbaigęs ir padažą, ir paplotėlių įdarą, tad kepina tortilijas. Tai daryti galima tiek orkaitėje, tiek ant atviros ugnies. Tik svarbiausia – nesudeginti! Orkaitėje kiekviena tortilija turėtų praleisti 2–3 minutes, o keptuvėje – po minutę iš kiekvienos pusės.

Liko smagiausias darbas – taco formavimas. Planas toks: tortilijos paplotėlis – salotos lapas – pupelių troškinys – salsa – sūris – šviežios žaliosios citrinos sultys.

Cukinijų sriuba su kokosu pienu

Tinklaraštininkas Aurimas Petrikas siūlo du gradžius receptus/Teodoro Biliūno ir asmeninio archyvo nuotr.

2 cukinijos (iš viso apie 600 g)

4 vidutinės bulvės

2 baltieji svogūnai

4 skiltelės česnako

150 ml baltojo vyno

1 šaukštas Dižono garstyčių

2 šaukštai rudojo cukraus

3 šaukšteliai malto kumino

druskos ir pipirų – pagal skonį

2 l sultinio

200 ml kokosų pieno

Pirmiausia Aurimas nuplauna ir supjausto visas daržoves. Tuomet puode su įkaitintu aliejumi pakepina smulkintus svogūnus ir česnakus. Kepa, kol suminkštėja svogūnai, – apie 5 minutes.

Pakepintus svogūnus užpila vynu, įdeda garstyčių ir cukraus. Pamaišo ir įberia likusių prieskonių: kumino, druskos, pipirų. Vyną būtinai garina – maždaug 10 minučių, – kitaip sriuba bus karti. Paskui sudeda pjaustytas cukinijas ir dar kelias minutes patroškina.

Galiausiai supila sultinį ir suberia pjaustytas bulves. Sriubą verda maždaug pusvalandį, kol bulvės suminkštėja. Jau išjungęs viryklę įpila kokosų pieno (jį galima pakeisti grietinėle) ir rankiniu trintuvu viską sutrina iki vientisos masės. Patiekia su sezamų sėklomis ir česnakine duonele.

Šokoladiniai keksiukai su maskarponės kremu ir šilauogėmis

Tinklaraštininkas Aurimas Petrikas siūlo du gradžius receptus/Teodoro Biliūno ir asmeninio archyvo nuotr.

150 g juodojo šokolado

130 g sviesto

4 vidutinio dydžio kiaušiniai

120 g cukraus

120 g aukštos kokybės miltų

100 ml pieno

60 g šviežių arba šaldytų šilauogių

300 g maskarponės sūrio

300 g grietinėlės (36 proc. riebumo)

100 g cukraus pudros

violetinių maistinių dažų (nebūtinai)

Dekoracijoms reikės:

100 g baltojo šokolado, sausų maistinių dažų, šviežių šilauogių

Į puodą Aurimas įpila šiek tiek vandens ir pastato virš jo dubenį taip, kad dugnas neliestų vandens. Įjungia viryklę ir tokioje garų vonelėje išlydo šokoladą su sviestu.

Kitame dubenyje plakikliu plaka kiaušinius su cukrumi tol, kol tūris šiek tiek padidėja, masė pašviesėja.

Pravėsusį šokoladą plona srovele pila į kiaušinius, nepaliaujamai viską plakdamas plakikliu. Plaka pačiu mažiausiu greičiu, palaipsniui jį didina. Į gerai išplaktą masę suberia sijotus miltus – vėl viską plaka pačiu mažiausiu greičiu. Tada supila pieną ir viską išplaka, nustatęs vidutinį plakiklio greitį.

Šilauoges į tešlą atsargiai įmaišo mentele. Aurimas skuba įspėti, kad šaldytas uogas būtina atitirpinti. Kitu atveju tirpstantys skysčiai neleis keksiukams iškilti.

Keksiukų skardą iškloja popierinėmis formelėmis, tešlos įkrečia šiek tiek daugiau nei iki pusės, nes keksiukai dar kils. Pašauna į iš anksto iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepa 15–20 minučių. Ar iškepė, patikrina mediniu dantų krapštuku: jei įsmeigtas į keksiuko vidurį pagaliukas apsivelia tešla, pyragaičiams dar reikia šiek tiek pakepti.

Kremui grietinėlę jis išplaka iki standumo – įpusėjęs plakti dar įberia 50 g cukraus pudros. Į masę sukrečia maskarponę ir vėl plaka kremą. Kai darbas jau atrodo baigtas, suberia likusią cukraus pudrą ir vėl plaka, daugiausia – minutę. Kremą dažo maistiniais dažais, išmaišęs silikonine mentele.

Garų vonelėje išlydo baltąjį šokoladą, įberia maistinių dažų. Skardą iškloja kepimo popieriumi ir ant jo formuoja šokolado dekoracijas. „Merkiu šaukštą į lydytą šokoladą ir tepu jį ant popieriaus. Panašiai, lyg sumuštinius tepčiau. Suformuotas dekoracijas dedu į šaldytuvą, kad sustingtų.“

Ant atvėsusių keksiukų konditeriniu švirkštu užspaudžia maskarponės kremo kepurėles. Jas išpuošia šviežiomis šilauogėmis ir šokolado plokštelėmis.