Krūties vėžiui metų laikai nerūpi. Pasikalbėti apie jį paskatino ir nesenas įvykis – tradicinis Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos labdaros vakaras „Sužydėjusi viltis“, kurio metu surinktos lėšos skiriamos gydymo įstaigoms, kad jos galėtų įsigyti krūties vėžio diagnostikos priemonių. Taigi – apie tai, ką privalu daryti kiekvienai iš mūsų ir kaip išsaugoti moteriškumą, jei liga atėjo.
Profilaktinės patikros – gyvybiškai svarbios!
Jei jums sukako 50 metų, iš poliklinikos, kuriai priklausote, kas dveji metai turėtumėte gauti raginimą atlikti profilaktinę mamogramą. Pamatyti besikalantį vėžį – gyvybiškai svarbu: absoliuti dauguma moterų, kurioms diagnozuojamas pirmos stadijos krūties vėžys, išgyja. Valstybės vykdoma programa leidžia 50–69 metų moterims nemokamai pasitikrinti mamografijos įrenginį turinčioje ir programoje dalyvaujančioje įstaigoje (reikalingas šeimos gydytojo siuntimas). Tiesa, reguliariai profilaktiškai tikrintis Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja sulaukus 40-ies, o jei yra papildomų rizikos faktorių, netgi anksčiau.
Prioritetinis vyresnių moterų krūtų tyrimo būdas – mamografija, nes būtent rentgeno spinduliai geriau „mato“ riebalinį jų krūtų audinį. Maždaug iki 40-ies jis būna liaukinis, jį geriau „mato“ echoskopas, veikiantis ultragarso pagrindu. Sprendimą turėtų padiktuoti individualūs moters rizikos faktoriai, krūtyse vyraujantis audinys, pirmo tyrimo duomenys. Suprantama, itin svarbi ir specialisto, kuris vertina tai, ką rodo aparatūra, kvalifikacija.
Krūties vėžio rizikos faktoriai
- Amžius: rizika susirgti didėja prasidėjus menopauzei (maždaug du iš trijų invazinių krūties vėžio atvejų diagnozuojami 55-erių ir vyresnėms moterims).
- Šeimos istorija: rizika dvigubėja, jei krūties vėžiu sirgo ypač artimos giminaitės – mama, sesuo, dukra.
- Svoris: krūties vėžio rizika didėja, jei moteris turi antsvorio, valgo sotų, riebų maistą, rūko, nesportuoja.
- Menstruacijos: ankstyva ciklo pradžia (neturint 12 metų), vėlyva menopauzė (prasidėjusi sulaukus 55-erių) taip pat didina riziką.
- Motinystė: statistika rodo, kad negimdžiusioms arba vėlai (perkopus per 30 metų) gimdžiusioms moterims dažniau diagnozuojamas krūties vėžys.
- Pakaitinė hormonų terapija: toms, kurioms taikoma PHT ilgiau nei penkerius metus, rizika susirgti išauga.
Informacija parengta pagal www.breastcancer.org
Jei liga atėjo
Su prof. habil. dr. Valerijumi Ostapenko, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėju, kalbėjomės apie tai, kaip moterims susigrąžinti moteriškumą, į kurį pasikėsina krūties vėžys.
Statistika, kiek nūnai vėžio užkluptų moterų praranda krūtį, palyginti su tuo, kas buvo kažkada, turbūt verčia labai džiaugtis, kad šiandien – 2017-ieji?
Prieš trisdešimt metų maždaug 700 moterų per metus būdavo diagnozuojamas krūties vėžys ir apie 90 procentų ligonių būdavo atliekamos krūties šalinimo operacijos. Dabar per metus diagnozuojama apie 1500 vėžio atvejų ir 60–70 procentų moterų krūtis išsaugome. Ankstyva diagnostika ir tobulesnės metodikos leidžia praktikuoti tausojančias operacijas – jų metu šalinama ne visa krūtis, o tik dalis. Tačiau maždaug 30 procentų moterų diagnozuojamas trečios ir ketvirtos stadijų išplitęs vėžys – joms tenka pašalinti visą krūtį.
Skaičiau straipsnių, kuriuose mūsų plastinės chirurgijos specialistai teigia, kad gydytojai onkologai neinformuoja moterų apie plastinės rekonstrukcinės krūtų operacijos galimybę, todėl ji atliekama pernelyg retai. Nerekomenduojate daryti tokios operacijos?
Jei kalbėsime apie NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyrių, tai Baltijos šalyse jis kol kas vienintelis, kuriam suteiktas tarptautinis Aukščiausio lygio kompetencijos krūties ligų centro sertifikatas. Tokį sertifikatą mūsų profilio gydymo įstaiga gauna, jei atitinka įvairius reikalavimus. Vienas iš jų – individualus kiekvienos pacientės situacijos įvertinimas, kurį atlieka penkių specialistų komisija. Ji naują ligonę kaskart informuoja ir apie tai, kaip operacija gali paveikti jos krūties išvaizdą. Ir apie rekonstrukcinės operacijos galimybę kalbame, bet moterys pačios sprendžia, ar ja pasinaudoti.
Daliai tų, kurios serga trečios ir ketvirtos stadijų vėžiu, rūpi tik viena – išgyventi. Į tai moterys pirmiausia ir sutelkia savo jėgas. Tačiau jos žino, kad grąžinti pašalintą krūtį gali plastinės chirurgijos specialistai. Esame kvietę juos dalyvauti komisijos darbe, kai aptariamos kiekvienos pacientės krūties rekonstrukcijos galimybės. Aš pats ne vieną pacientę nusiunčiau pas juos konsultuotis.
Jei atliekame tausojančią onkologinę operaciją, sutvarkome krūtį ir estetiškai, nes turime tam reikalingų žinių ir įgūdžių.
Noriu paaiškinti: jei atliekame tausojančią onkologinę operaciją, sutvarkome krūtį ir estetiškai, nes turime tam reikalingų žinių ir įgūdžių. Pirmos Lietuvoje ir Baltijos šalyse rekonstrukcijos su implantais, ekspanderiais ir lopais buvo atliktos NVI dar 1988 metais. Instituto mokslininkai vieni pirmųjų Europos Sąjungoje įdiegė ir pradėjo taikyti krūties onkoplastines operacijas (kai krūtis išsaugoma ir iškart atliekamas vienmomentinis jos atkūrimas). Tokių operacijų padaryta per tūkstantį. Mokėti atlikti standartinę krūties rekonstrukciją ir onkoplastinę operaciją mus įpareigoja minėti standartiniai sertifikuotų krūties centrų reikalavimai. Kai reikalingos sudėtingos revaskuliarizuotų ar kitų lopų rekonstrukcijos, siunčiame pacientes pas plastinės chirurgijos chirurgus.
Toms, kurioms dėl išplitusio proceso taikomas kombinuotas gydymas, rekonstrukcinę krūties operaciją rekomenduojame atlikti, kai baigiamas visas gydymo kursas. Beje, jei iš ligoninės išleidžiamai moteriai buvo pašalinta krūtis, aprūpiname ją specialia liemenėle su išoriniu protezu.
Yra dar viena moterų kategorija: jos, kaip ir Angelina Jolie, apsisprendžia pašalinti krūtį (krūtis) prevenciškai.
Kai Angelina Jolie tai padarė, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, prevencinių operacijų skaičius tarp vyresnių, vaikų jau turinčių moterų išaugo. Mokslo duomenimis, jei nustatoma BRCA genų mutacija (tokia diagnozuota aktorei), tikimybė susirgti vėžiu – 60 procentų. Šiuo atveju moterys paprastai nori, kad pašalinta krūtis būtų rekonstruota. Tai galima daryti iškart, t. y. vienu metu atlikti ir vėžio prevencijos, ir plastinę rekonstrukcinę operacijas. Noriu pabrėžti, kad dar 2011-aisiais būtent NVI buvo atlikta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse tokio pobūdžio operacija. Kai krūtis pašalinama dėl jau esančios išplitusios ligos, skiriamas kombinuotas gydymas, jis gali užtrukti apie aštuonis mėnesius. Tada patariame rekonstruoti krūtį ne anksčiau kaip po metų. Dalis pacienčių, žinodamos apie ligos atsinaujinimo galimybę, sąmoningai apsisprendžia apsiriboti vien su liga susijusia operacija.
Ar susiduriate su vyrais, kurie primygtinai ragina savo moteris susigrąžinti prarastą kūno dalį – krūtį?
Anksčiau, kai santuokos institucija buvo tvirtesnė, vyrai labiau užjausdavo savo moteris, daugiau jomis rūpinosi.
Jei tokių atvejų yra, tai jie – pavieniai. Šiandien pacienčių vyrai apskritai kur kas rečiau užsuka pas mus. Kodėl? Galbūt jų elgesiui įtakos turi pasikeitęs požiūris į santuoką ir porų santykius... Man atrodo, kad anksčiau, kai santuokos institucija buvo tvirtesnė, vyrai labiau užjausdavo savo moteris, daugiau jomis rūpinosi. Kita vertus, ir moterys pasikeitė: tapo finansiškai nepriklausomos, savarankiškos, geba spręsti savo galva. Matyt, yra keletas priežasčių.
Dar vienas dalykas, galintis moteriai sukelti neviltį, – nuplikimas. Bet tai laikina, ar ne? Plaukai visoms atauga?
Taip! Ir kartais net gražesni. Mes iš anksto įspėjame moteris apie tikėtiną nuplikimą ir patariame prieš gydymą įsigyti peruką, o savo plaukus susitvarkyti pagal jį – nusikirpti, nusidažyti. Tuomet moteris, kol nuslinkę plaukai ataugs, atrodys, kaip atrodžiusi. Mano supratimu, tai – optimalus variantas. Bet yra ir tokių pacienčių, kurios gerai jaučiasi vaikščiodamos plika galva arba paslėpusios ją po skara.