Krivickų šeimos istorija: „Sūnus – trečiasis Kristupas giminėje“

Kristupas Krvickas su žmona Jurgita ir vaikais, Krivickų sūnus Kristupas Dovydas (dešinėje)/Gretos Skaraitienės ir asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-04-18 16:38
„Vaikystėje aš džiaugiausi savo vardu, suvokiau, kad jis retas, o aplinkui mane kitų Kristupų nebuvo. Man gimus, šį vardą išrinko tėtis“, – pasakoja K. Krivickas, savo antrajam sūnui suteikęs dvigubą Kristupo Dovydo vardą.

Laidų vedėjas ir žurnalistas, šiuo metu auginantis jau penktąją atžalą, atvirauja, jog jaunėlis į jų šeimą integravosi be galo greitai. Visi kaipmat apsiprato, bemiegės naktys Krivickų nekankina.

„Mažylis daug valgo ir nedaug verkia, stipresnes emocijas parodo tik tuomet, kai yra pervystomas. Gyvenimas, atsiradus kūdikiui – dar gražesnis. Ir Jurgitai, ir man vaikas leidžia pailsėti, puikiai išsimiegame, na, žinoma, žmona keliasi dažniau, maitina sūnų“, – neslepia vyras.

K. Krivickas iki šiol prisimena savo reto vardo atsiradimo istoriją. Kai jis gimė, tėtis nedvejodamas atžalą pavadino Kristupu. 

„Panašiu metu tėčio broliui irgi gimė sūnus, mano pusbrolis. Jis yra kiek vyresnis, tačiau nešioja tokį patį vardą. Įprasta, kai vaikas paveldi vardą iš senelio ar tėvo, o čia kiek kitokia istorija. Bet tiesa yra ta, kad mano sūnus – trečiasis Kristupas giminėje.“

Kristupas Krivickas su šeima / Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr.
Kristupas Krivickas su šeima / Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr.

Žinomas vyras juokiasi, jog augant aplink jį darželyje bei mokykloje Kristupų nebuvo. „Iš knygų pažinojau tokį atradėją Kristupą Kolumbą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiką Kristupą Radvilą. Šis vardas man niekuomet neatrodė keistas, priešingai – visada patiko.“

Dabar TV laidų vedėjui keisčiau atrodo dažni vardai. „Vis pamąstau, juk tiek pasaulyje yra pasirinkimo, tai kodėl mes savo atžalas vadiname panašiai?“

„Aišku, suprantu, kad tai – kiekvieno individualus sprendimas“, – priduria.

Jaunėlis, kaip ir pirmasis sūnus Augustas – labai panašus į tėtį, todėl emocijos, kalbant apie naujagimį, veržiasi iš pačių giliausių širdies kertelių:

„Išgyvenu jausmą, kuris, išvydus Kristupą, žinau, nedings dar ilgai. Nuo Augusto gimimo aš viską stebėjau tarsi sugrįžęs į praeitį, kai pats buvau kūdikis. Vaiko judesiai ir elgesys man leido pakeliauti laiku. Neįsivaizduojate, kiek daug reiškia stebėti sūnų ir suprasti, kad kadaise pats atrodei ir elgeisi taip pat.“

Naujausi straipsniai