Ar esate išgyvenę jausmą, kai jus užvaldo kokia nors manija? Karpyti snaiges, dėlioti dėliones, kepti konditerinius gaminius arba, tarkim, megzti?
Jei esate tai patyrę, žinote, kaip ilgai ta manija gali tęstis arba netgi ir nesibaigti, o įgauti vis skirtingų pavidalų bei išraiškos formų. Ypač, jei pomėgis yra maniškas, kūrybinis.
Štai Kristina Aksamitaitė, 15min.lt dienos redaktorė ir kalburasymas.lt įkūrėja, visai neseniai susižavėjo ypatingu mezgimu – tam reikia tik siūlų ir rankų. Viskas! Ji sutiko su Ji24.lt skaitytojais pasidalyti vaizdo pamokėle (rasite žemiau) ir mintimis apie naują pomėgį.
„Kaip susižavėjau tuo mezgimu? Pamačiau mezginius iš labai storų siūlų, kurie atrodo įspūdingai, – tokie dideli, sunkūs, reljefiški ir išskirtiniai. Taip nusprendžiau pabandyti – galvoju, va, nusimegsiu šaliką.
Susiradau parduotuvėlę Kaune, kur parduodami gigantiški – 25 dydžio – virbalai. Galvoju – turiu 100 proc. vilnos siūlų, kurių storumas beveik kaip pusė riešo, ir nusimegsiu. Tačiau tos krautuvėlės pardavėja pasakė: „Su virbalais mezgant jums labai pavargs rankos. Geriau megzkite visai be virbalų, vien rankomis“.
Virbalus vis dėlto nusipirkau, tačiau mintis, kaip megzti rankomis, manęs neapleido. Susiradau YouTube filmukų (paieškos žodis „arm knitting“ – Red.), pažiūrėjau ir vieną vakarą pabandžiau iš tų storųjų vilnos siūlų nusimegzti šaliką. Jis išėjo įspūdingas – storas, kilpos atrodė kaip pynės – mezgant rankomis, viena pusė būna gerųjų akių raštas, o kita – išvirkščiųjų“, – pasakoja Kristina.
„Instagram“ tinkle galima rasti daug pavyzdžių (pažiūrėkite, paspaudę ant nuorodos #armknitting). Štai vienos merginos pavyzdys:
– Tas pavykęs mezginys įkvėpė tave nenuleisti rankų tiesiogine to žodžio prasme?
– Taip mezgant net negali nepavykti – viskas labai paprasta. Po to rupaus rašto šaliko atsirado toks energijos pliūpsnis, mane taip „užkabino“, kad pradėjau eksperimentuoti – megzti ir iš plonesnių siūlų, bet juos sudėti du. Ta kilpučių meditacija mane taip pagavo, kad jau turiu ir virvių nusipirkusi, ir visokiausių kitokių siūlų – planų sočiai, ką su jais nuveikti, ką dar numegzti.
– Kiek tokių darbų jau paleista į pasaulį?
– Vienos rankos pirštų jau neužtenka. Pamatė draugės, tai jos irgi užsimanė tokių kaklo puošmenų. Žinoma, kol kas mezginiai puošia tik šeimos narius bei artimus bičiulius, bet ką gali žinoti, į ką išvirs šita manija apmegzti visus (juokiasi).
– Ar šis potraukis megzti tave užvaldė tik dabar? Gal dar mokykloje buvai darbščiųjų rankų būrelio aktyvistė?
– Tas man ir keisčiausia! Mokykloje visai nemėgau rankdarbių, man viskas atrodė per daug sudėtinga kažką pasisiūti, nusimegzti, pasigaminti. Tikėjau, jog pirktinis daiktas visada bus geresnis nei darytas mano rankų. O čia štai – pamėginau, pavyko, dar kažkas įvertino, jog gražu, paskatino daryti ir net pametėjo užuominų, kad gal tas pomėgis gali ateityje virsti verslu… Tai išties veikia kaip kokia motyvacija.
Tačiau taip toli nežvelgiu. Šiuo metu man mezgimas rankomis yra savotiška meditacija, streso trintukas. Jei kas sunervino, pasiimi siūlų ritinėlį, atsisėdi – ir per pusvalandį visos blogos emocijos išgaruoja. Dviguba nauda – ir kaklo aksesuaras dar vienas numegztas, ir savijauta susitvarkiusi.
– Kiek mačiau iš filmukų internete, tai vienas minusas yra toks – kad negali niekur eiti, kol pabaigi megzti. Kokius dar iš praktikos pastebėjai tokio mezgimo pliusus ir minusus?
– Pliusai: nereikia pirkti virbalų, jų kaupti, saugoti, pasimes ar ne, kažkur laikyti, kad namie kas nors nesusižeistų ir pan. Be to, čia nereikia net adatos baigtam mezginiui susiūti – viskas sutvirtinama tuo pačiu siūlu ir rankomis.
O tą negalėjimą nieko daugiau daryti mezginio nebaigus, laikyčiau netgi privalumu – žinai, kad turi pusvalandį nepertraukiamo laiko sau, ir susitelki tik į tai. O štai, žiūrėk, mamos ar močiutės, kurios pamezga kelias eilutes, kokią megztinio nugarą anūkui ir palieka mezginį…. metams. O anūkas jau gerokai ūgtelėjęs (juokiasi). Aš manau taip: kai žinai, jog turėsi galimybę mezginį pabaigti, atsiranda atidėliojimo sindromas. O toks mezgimo būdas rankomis jam net neleidžia užgimti.
Privalumų? Įsėdi į traukinį Vilnius–Klaipėda su siūlų ritinėliais ir kelionės metu gali numegzti net ne vieną šaliką! Puikus laiko leidimas, o ir nešulys nesunkus.
– Kokių dar grožybių, be kaklo aksesuarų, nori numegzti?
– Iš virvių mezgu rankines, panašias į terbeles, taip pat delnines. O kol kas bene didžiausia vizija – paltas iš tų storųjų vilnos siūlų. Deja, jų nėra ryškių spalvų, tarkim, geltonos, tik baltos, gelsvos, pilkos spalvos. O aš noriu ryškiai geltono palto!
– Dažnai būna taip – jei žmogus kažkam gabus, tai ne vienoje srityje. Gal turi kokių kitų meniškų gebėjimų?
– Na, vaikystėje grojau kanklėmis, lankiau dailę… Gal ir yra kažkoks polinkis į menus (šypsosi). Dalį savo kūrybinio potencialo išlieju kurdama užsakymus – rašau viešas kalbas įvairiomis progomis, kuriu sveikinimus, palinkėjimus.
Štai Kristinos vaizdo pamokėlė, kaip nusimegzti iš dviejų siūlų ritinėlių dvigubai susiaučiamą kaklo aksesuarą: