Choreografė Kristina Navickaitė-Tina (38) sako, kad gyvendama gana uždarą gyvenimą viena nesijaučia. Viduje yra žvali, o dėmesio ir meilės jai pakanka, tik trimituoti apie meilę visai nenori. Nestresuoja mergina ir dėl biologinio laikrodžio, netgi žvelgia į tai su humoru, o viena kita raukšlelė, sako, jokia ne bėda. Ypač Tina vengia kapstytis po praeitį – „na, ką ten beiškapstysi?“
Išsemta, atgyventa, iškentėta. Tačiau paklausta apie šeimos kūrimą neslepia, kad klausimas „gal jau laikas?“ ne kartą buvo kilęs, kol galiausiai suvokė, kad negali paskubėti, negali ko nors susikurti dirbtinai.
„Jeigu iki šiol esu be šeimos – matyt, taip buvo suplanuota, anksčiau neduota. Tyčia ko nors griebtis, primygtinai, bet kur, su bet kuo – ne man... Iki šiol nepasitaikė tokio vyro, kuris būtų šimtu procentų MANO. O jeigu nepasitaikė, vadinasi, ne man buvo tas kelias... Net jei ir toliau būtų taip, kaip yra dabar, priimčiau tai kaip savo kelią: neforsuočiau, nežiūrėčiau į laikrodį, nervingai nežvilgčiočiau į pasą, kad dabar jau viskas, šiais metais trūks plyš privalau ištekėti... Esu paleidusi tą mintį. Turiu sulaukti to, kas man skirta“, – įsitikinusi Tina.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“