Kriminalistas Jaunius Matonis įsisuko į pramoginių šokių pasaulį

Jaunius Matonis
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2015-11-11 18:31
Kriminalinių žinių vedėjas, žurnalistas Jaunius Matonis nesitikėjo, kad įkalbėtas žmonos Rūtos tik pabandyt, į pramoginių šokių pasaulį įsisuks ilgam. Šie metai jau dešimti, kai žinomas vyras mokosi judėti tango, rumbos, džaivo ir kitų populiarių šokių ritmu ir neplanuoja sustoti – ne dėl kokių nors ambicijų tapti geriausiu, o dėl to, kad ši veikla jam labai maloni.

Aistra šokti J.Matonis užkrėtė ir savo kolegas. Viena jų – buvusi televizijos ir radijo laidų vedėja Vilma Čereškienė su vyru Kęstučiu, taip pat greitai minėsiantys dešimtmetį ant parketo. 

„Šokiai – puikus būdas pabūti vienam su kitu, žiūrėti į akis skambant maloniai muzikai. Gauname gražių emocijų. Poros, kurios ilgai lanko šokius, labai stiprios ir gražios“, – įsitikinusi žinoma moteris. 

Pramoginiams šokiams neabejingas ir aktorius Gintaras Mikalauskas, su žmona šokantis jau daugiau nei penkerius metus. 

„Aktoriui būtina mokėti šokti, tačiau pamokas lankau ne tik dėl to – šokiai yra puikus būdas praleisti daugiau laiko su žmona“, — neabejoja G.Mikalauskas. 

Kaip susižavėti šokiais ne trumpam, o pamilti juos visam gyvenimui? Daugiau nei pusę amžiaus šokių pasaulyje besisukantis šokių mokytojas Tomas Petreikis žino atsakymą. 

Gintaras Mikalauskas
Gintaras Mikalauskas

Šokti gali kiekvienas. Jei bent akimirką pagalvojote, kad norėtumėte išmokti šokti ir mėgautis tuo esant progai, neleiskite jokiems kitiems argumentams jūsų sustabdyti. 

Neturite jokios šokių patirties? Tokius T.Petreikis vadina pačiais palankiausiai mokiniais,  „nesugadintais“ – jų netenka permokyti. 

Nejaučiate ritmo? Tik tol, kol galvojate apie žingsnius. Po kelių repeticijų žingsniai taps visiškai aiškūs ir ims „dirbti“ ausys. 

Partneriui — jokių ypatingų reikalavimų. Jei tik yra noro šokti drauge, nesvarbus ūgio, svorio, patirties ar kiti skirtumai. 

Taip pat svarbu leisti mokyti šokių mokytojui ir pačiam nekritikuoti savo partnerio. Tai tik blaško abiejų dėmesį ir trukdo susikaupti. 

Gintaras Mikalauskas
Gintaras Mikalauskas

„Pirmaisiais studijos gyvavimo metais daugiausiai žmonės ateidavo po vieną, merginų — maždaug trečdaliu daugiau nei vaikinų. Jokios tragedijos — kvietėme damas šokti vieną su kita, juk net per pokylius Berlyno kongresų rūmuose nebuvo keista pamatyti poroje šokančias dvi moteris. 

Po poros metų radome išeitį — repeticijas sutarėme rengti Lietuvos karo akademijoje. Įsivaizduokite, į šokių salę vienas paskui kitą išsirikiavę įžengia vyrai. „Ramiai!“ Visi kaip vienas paklūsta komandai. „Išsiskirstyt!“ Ir repeticija prasideda.

Po penkerių metų ypač didelės sėkmės sulaukusios šokių pamokos Karo akademijoje nutrūko, kai vadovybė priėmė nutarimą visiems dėstytojams be išimties eiti į sargybą“, — pasakojo T.Petreikis, prieš 25-erius metus įkūręs pirmąją mėgėjams skirtą šokių studiją Vilniuje.  

Dabar mokytis šokių daugiausiai ateina jau susibūrusios poros — sutuoktiniai ir artimai draugaujantys arba susiradę šokių partnerį per pažįstamus, internetu. Likusiems be poros bando padėti šokių mokytojai.

Gintaras Mikalauskas
Gintaras Mikalauskas

Per visus studijos gyvavimo metus daugybė žmonių per šokį tapo partneriai ir gyvenime. Tokių porų galima būtų suskaičiuoti bent šimtą. 

Atidžiai pasirinkite mokytoją. Geras šokėjas — nebūtinai geras mokytojas. „Jei vadovas siekia parodyti, kaip gražiai jis moka šokti, pasidairykite kito“, — pataria T.Petreikis. 

Mokyti sportininkus, anot jo, lengviau nei tuos, kurie ateina šokti savo malonumui. Pastarųjų svarbiausia neišgąsdinti per pirmąjį susitikimą. 

Prieš peržengdami šokių mokyklos slenkstį vyrai dažnai nerimauja, kad jiems reikės atlikti kokias nors nenatūralias pozas, nepatogiai laikyti rankas ar ypač kraipyti klubus. Nieko panašaus mėgėjams nebūtina daryti, nes pramoginių šokių tikslas — jausti malonumą judant pagal muziką, o ne nustebinti aplinkinius.

Metę šokių pamokas žmonės dažnai sako esantys negabūs šokiams ir nepagalvoja, kad tiesiog galėjo būti pasirinkę netinkamą mokytoją. 

Gintaras Mikalauskas
Gintaras Mikalauskas


„Labai svarbu ne tik tai, ko mokaisi, bet ir kas bei kaip tave moko. Galbūt tiek ilgai šoku todėl, kad nė karto nepasijutau netikėliu, nors ir nepavykdavo koks naujas žingsnelis“, — neslėpė J.Matonis. 

Šokite ne tik per pamokas. Kaip ir mokantis užsienio kalbų, šokant svarbu ne tik teorija, bet ir praktika. 

Į pirmuosius šokių vakarus galima drąsiai traukti pašokus tris keturis mėnesius, kai aiškūs visų šokių pagrindiniai žingsniai ir sekasi harmoningai judėti skambant skirtingiems ritmams. 

Per 25-erius T.Petreikio studijos metus tradiciniais tapo ne tik šokių vakarai kiekvieną penktadienį, bet ir didieji šokių pokyliai, naujametiniai karnavalai, kaimo šokiai sodyboje, salsos vakarai. 

Tarp bendraminčių — smagiau. Kartais neišskiriama bičiulių kompanija tampa visai nepažįstami į vieną grupę šokti atėję žmonės, o kartais šokėjai sudomina prisijungti kolegas, kaimynus, giminaičius. 

Gintaras Mikalauskas
Gintaras Mikalauskas

„Buvo įvairiausių grupių — bankininkų, teisininkų, prezidentūros darbuotojų. Viena šokėjų grupė, apie penkiolika giminaičių su antrosiomis pusėmis, kas savaitę į Vilnių atvažiuodavo iš Širvintų. Šiuo metu studijoje net keliolika grupių nesikeičia daugiau nei dešimtmetį, o viena — net 21-erius metus. Vyriausiam šokėjui — 75-eri ir tikrai dar turime ką įdomaus jam parodyti ir išmokyti“, — pavyzdžių pažėrė T.Petreikis, su esamais ir buvusiais studijos šokėjais artėjantį šeštadienį susitiksiantis sostinės koncentų salėje „Compensa“ vyksiančioje 25 metų jubiliejaus šventėje. 

Paklaustas, kokius ateities tikslus kelia ir planus kuria, pramoginių šokių Lietuvoje pradininkas šyptelėjo: „Mes ne siekiame, o šokame. Gyvename judėdami pagal muziką ir dalinamės šiuo gyvenimu su tais, kuriems gera kartu“.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai