Saulės kremai padeda sumažinti pavojingą UV poveikį odai. Tačiau lazda turi du galus: daugelyje jų yra potencialiai žalingų komponentų, kurie, kaip rodo moksliniai tyrimai, teršia vandenis ir kenkia jų augalams bei gyvūnams, teršia žmogaus organizmą, nes per odą prasiskverbia į kraują.
Apie rinkoje esančius saulės kremų skirtumus kalbamės su kosmetologe, „Phyt’s Lietuva“ trenere Ingrida Česevičiene.
Yra sintetinės ir natūralios sudėties saulės kremų. Jų poveikis nevienodas ir tai verta prisiminti renkantis apsauginį produktą. Pirmiausia norėtųsi išgirsti apie tuos, kurie turi cheminių filtrų. Kokia jų įtaka žmogui ir gamtai?
Cheminiai filtrai – tai cheminės medžiagos, dažniau saugančios odą nuo UVB, tačiau menkai nuo UVA spindulių. O būtent UVA pavojingesni! Kremas su cheminiais filtrais giliau skverbiasi į odą, ten sukelia reakciją, kuri neutralizuoja saulės spindulių kenksmingą poveikį. Tačiau toks kremas gali dirginti odą, išprovokuoti alergines reakcijas. Cheminiai filtrai, kaip rodo tyrimai, gali kenkti ne tik odai, bet organizmui apskritai. Vieno naujausių tyrimų, kurį atliko amerikiečių ir prancūzų komanda, objektas buvo oktokrilenas.
Tyrėjai teigia, kad šios medžiagos, veikiančios kaip UV filtras daugumoje kosmetikos produktų, sudėtis atidarius indelį keičiasi. Ji virsta benzofenonu, trikdančiu endokrininės sistemos veiklą bei galimai turinčiu kancerogeninį poveikį. Mokslininkai ragina nenaudoti oktokrileno odos priežiūroje. Kitas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti kalbant apie cheminius filtrus: užsitepus jų turinčio kremo apsauga nuo saulės suveikia po 20–30 minučių. Jei pasitepate tik paplūdimyje, per 20–30 minučių galite stipriai nudegti odą! Reikia turėti galvoje ir tai, kad cheminiai filtrai oktokrilenas, oksibenzonas, oktinoksatas stipriai veikia mūsų ekosistemą, naikina koralų rifus.
Draugiškesni žmogui ir gamtai kremai su mineraliniais filtrais?
Cheminiai kremai nuo saulės turi ingredientų, kurie gali sukelti sveikatos problemų ir jums, ir jūsų kūdikiui. O mineraliniai kremai turi fizikinės kilmės filtrų: tai – titano dioksidas ir cinko oksidas. Šie mineralai tiesiog sėdi ant odos ir saugo ją atspindėdami ir UVB, ir UVA spindulius! Titano dioksidas ir cinko oksidas – patys pirmieji filtrai, kurių imta dėti į apsauginius saulės kremus. Daugelis vyresnių žmonių tikriausiai atsimena balkšvai perlamutrinius veidus kalnų kurorte ar prie jūros... Bet mineralų dalelės neįsigeria giliai į odą, lieka jos paviršiuje ir atspindi saulės spindulius kaip veidrodis. Tokie kremai nedirgina odos, nesukelia alerginių reakcijų, suveikia vos užtepus.
Ekologiška apsauginė „Phyt΄s“ kosmetika atstovauja šiai krypčiai. Joje, be cinko oksido ir titano dioksido, dar yra odą maitinančių bei detoksikuojančių medžiagų. Sezamo ir argano aliejai, mėtų hidrolatas, citrinžolių eterinis aliejus, taukmedžio sviestas, vitaminas E... Visos veikliosios medžiagos 100 procentų natūralios kilmės, 12 procentų iš jų išgauta ekologiniuose ūkiuose, nepanaudota jokių gyvūninės kilmės medžiagų. Suprantama, „Phyt΄s“ kosmetikoje nerasite oktokrileno ir benzofenono.
Lentynose – daug produktų, kurių tik pakuotės šaukia, kad jie žali, o sudėtis anaiptol tokia nėra. Kaip neapsigauti?
Tokiu atveju padeda sertifikatai. „Phyt‘s“ kosmetika nuo 2004 metų sertifikuojama ekologinės kosmetikos standartu „Cosmébio“. Sertifikavimas garantuoja, kad produkto sudėtyje mažiausiai 95 procentai natūralios kilmės medžiagų, mažiausiai 95 procentai ekologiškų augalinių medžiagų ir mažiausiai 10 procentų ekologiškų medžiagų visame kiekyje. „Phyt‘s“ kosmetikoje nėra sintetinių konservantų, išvestinių naftos produktų ir kitų pavojingų medžiagų.
Tiesa, kad ši kompanija mineralinius filtrus gamina naudodama specialią technologiją, neleidžiančią susidaryti nanodalelėms?
Tikrai taip. „Phyt‘s“ taiko specialų gamybos procesą, dėl kurio mineralai nesumažėja iki nanodalelių, Dėl jų poveikio žmogui nemažai diskutuojama: yra tvirtinančių, kad kosmetikos gaminiuose esančios nanodalelės gali prasiskverbti per odą į kraują ir tapti kenksmingos organizmui.
Ir žmogaus, ir ekosistemos apsauga – „Phyt’s“ prioritetas, todėl ir kremų pakuotes kompanija gamina naudodama augalinį plastiką (pakuotėse jo –77 procentai) – kad jos būtų lengvai suyrančios. Specialiai atlikti tyrimai parodė, kad nei „Phyt’s“ produktai, nei pakuotės nėra pavojingi jūrinėms bakterijoms, vėžiagyviams, dumbliams ir koralams.
„Phyt’s“ saulės apsaugos linijoje yra kremas su SPF 30 ir fluidai suaugusiems bei vaikams su SPF 50. Kodėl kompanija nesiūlo mažesnės apsaugos, pavyzdžiui, SPF 15 ar SPF 20?
Pirmiausia – joks apsauginis saulės produktas negali blokuoti visų UV spindulių, bet kiekvienas papildomas apsaugos procentas gali būti naudingas, jei daug laiko esate tiesioginėje saulėje! Žmogaus oda natūraliai įdega maždaug per 10 minučių. SPF 15 tas 10 minučių prailgina 15 kartų, t. y. gauname 150 minučių saugaus buvimo saulėje. Baigiantis šiam laikui vėl turime pasitepti.
Pasirinkę didesnį SPF atitoliname pakartotiną tepimąsi kremu. SPF faktorių skirtumas nėra esminis, tačiau paskaičiuota, kad SPF 15 blokuoja 93 procentus, SPF 30 – 97 procentus, SPF 50 – 98 procentus UVB spindulių. Gydytojai dermatovenerologai dažniausiai rekomenduoja pradėti nuo SPF 30.
Net ir girdėdami nuolatinius medikų raginimus saugoti save nuo UV spindulių keliamos rizikos, kai kurie žmonės elgiasi toli gražu nepagirtinai: išvis nenaudoja saulės kremų arba tepasi jais per retai, per plonai... Vieniems atrodo, kad kremas sutrukdys gražiai paruduoti, kitiems – kad sustabdys vitamino D gamybą, tretiems nepatinka balkšvos saulės filtrų žymės ant odos...
Saulės veikiama oda patamsėja ne todėl, kad mums būtų gražu, o todėl, kad tokiu būdu melanocitai, pigmentą išskiriančios ląstelės, bando apsaugoti gilesnius odos sluoksnius nuo kenksmingo saulės poveikio. Rudavimas – gynybinė odos funkcija! Kuo stipriau nudegame, tuo didesnę negrįžtamą žalą jai padarome. Jos pasekmės pasimatys laikui bėgant.
Turiu pažįstamų, kurios netausojo odos, kol buvo jaunos, dažnai deginosi ne tik paplūdimyje, bet ir soliariumuose – šiandien jų veidus puošia margas pigmentinių dėmių žemėlapis. Aš mieliau vaikštau balkšva nei marga. O dėl vitamino D... Pasak gydytojų dermatologų, tam, kad pasigamintume reikiamą kiekį vitamino D, užtenka kasdien 15 minučių palaikyti delnus atsukus į saulę.
Daugiau informacijos ieškokite paspaudę čia.